Praėjusią savaitę sprendžiant Graikijos krizę „nugalėjo Europos dvasia“, sakė jis savaitraščiui „Journal du Dimanche“.
„Bet mes negalime ramiai stovėti“, – sakė F.Hollande‘as, kurio interviu buvo išspausdintas drauge su apybraiža apie Jacques'ą Delors‘ą, buvusį Europos Komisijos vadovą.
J.Delors‘as, buvęs Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras, kuriam pirmadienį sukanka 90, yra vienas euro architektų.
„Pasiūliau priimti Jacques‘o Delors'o idėją apie euro vyriausybę, pridedant specifinį biudžetą ir parlamentą demokratinei kontrolei užtikrinti“, – sakė F.Hollande‘as.
Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, bendrąja valiuta besinaudojančios šalys privalo laikytis taisyklių dėl skolinimosi ir deficitinių išlaidų.
Jo pastabomis užsimenama apie tai, ką analitikai laikė dideliu euro trūkumu.
Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, bendrąja valiuta besinaudojančios šalys privalo laikytis taisyklių dėl skolinimosi ir deficitinių išlaidų.
2011 metais J.Delors‘as sakė, kad dėl euro krizės šalims narėms reikia arba sutikti su didesniu ekonominiu bendradarbiavimu, arba daugiau galių perduoti Europos Sąjungos (ES) centrui.
F.Hollande‘as minimame interviu savo pasiūlymų neišdėstė, bet sakė, kad atėjo laikas peržiūrėti euro valdymą.
„Dalintis bendra valiuta yra daug daugiau nei norėti (ekonominės) konvergencijos, – sakė jis. – Tai pasirinkimas, kurį 19 šalių padarė dėl to, kad tai atitiko jų interesus. Jokia vyriausybė, beje, nesiėmė atsakomybės palikti (eurą nuo pat jo sukūrimo)“.
„Šis pasirinkimas reikalauja sustiprintos organizacijos ir, tarp šalių, kurios tai nuspręs, avangardo, – sakė F.Hollande‘as. – Prancūzija nori dalyvauti, nes, kaip parodė Jacques‘as Delors‘as, šalis tampa stipresnė, kai imasi iniciatyvos Europoje“.
