Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis pasmerkė „visiškai nepriimtinus sprendimus“, kurie „prieštarauja „Brexito“ susitarimui“.
Džersis trečiadienį pranešė, kad Prancūzijos laivams suteikė 95 žvejybos licencijas.
Tarp jų yra 64 visos apimties leidimai bei 31 laikinas leidimas. Metų pradžioje žvejybos leidimai buvo suteikti 47 laivams.
Salos vyriausybė pridūrė, kad iš viso buvo atmestos 75 paraiškos.
Sprendimas priimtas likus mėnesiui iki laikinosios sutarties pabaigos, leidusios daugumai prancūzų laivų toliau plaukioti Džersio vandenyse. Tokia tvarka buvo įvesta šių metų pradžioje, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos.
Leidimų negavę laivai privalės nustoti žvejoti salos vandenyse per 30 dienų, įspėjo Džersio vyriausybė, nors pareiškė priimsianti ir apsvarstysianti naujus įrodymus, pateiktus paraiškoms pagrįsti.
Antradienį JK vyriausybė paskelbė, kad patenkins 12 iš 47 pateiktų prašymų išduoti naujas licencijas nedideliems ES laivams žvejoti jos teritoriniuose vandenyse, smarkiai supykdydama Prancūziją.
Londonas tvirtino, kad laikėsi „protingo požiūrio“, išduodamas beveik 1 700 licencijų laivams iš bloko žvejoti išskirtinėje Didžiosios Britanijos ekonominėje zonoje, kurios dydis yra 12–200 jūrmylių nuo kranto.
Visgi prancūzų užjūrio teritorijų ministrė Annick Girardin tai pavadino „nauju britų atsisakymu taikyti Londono ir Briuselio sudaryto Brexito“ susitarimo sąlygas“, pakurstydama nerimą dėl protestų.
Šių metų pradžioje prasidėjo audringi prancūzų žvejų protestai dėl žvejybos teisių Džersyje ir netgi buvo iškilusi grėsmė, kad jie gali virsti tikru jūrų incidentu.
Prancūzijos laivams patraukus link salos sostinės Sent Heljerio, Londonas pasiuntė du karinio jūrų laivyno patrulinius laivus stebėti padėties. Paryžius atsakė tokiais pat veiksmais.
Siekiant nuraminti nuotaikas, buvo susitarta dėl papildomų trijų mėnesių, o šis terminas baigiasi šią savaitę.
