Namų ūkių vartojimas liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc., po nedidelio mėnesinio prieaugio birželį, pranešė nacionalinė statistikos agentūra INSEE.
Duomenys, pakoreguoti pagal infliacijos ir sezoninius svyravimus, parodė, kad išlaidos maistui sumažėjo 2,9 proc., o pagamintoms prekėms – 2,7 procento.
Sumažėjusios išlaidos drabužiams ir ilgalaikėms prekėms panaikino praėjusį mėnesį pasiektą išlaidų augimą.
Tuo tarpu išlaidos energijai padidėjo 1 procentu.
Atskiroje INSEE ataskaitoje pranešama, kad energijos kainų šuolis turėjo įtakos metų infliacijos spartėjimui iki 1,9 proc. rugpjūčio mėnesį, palyginti su 1,2 proc. liepą fiksuotu rodikliu.
Labiausiai išaugo maisto ir energijos kainos, o prekių pardavimai taip pat padidėjo, nes Prancūzijoje iki liepos pabaigos vyko vasaros išpardavimai.
Taikant standartinį ES vartotojų kainų infliacijos vertinimo indeksą – SVKI, – Prancūzijoje infliacija rugpjūtį pakilo iki 2,4 proc., palyginti su 1,5 proc. liepos mėnesį.
Europos Centrinis Bankas (ECB) kainų stabilumą apibrėžia kaip infliacijos lygį, kuris yra šiek tiek mažesnis nei 2 procentai. Visgi bankas yra pasirengęs laikinai toleruoti infliaciją, viršijančią ar nesiekiančią šio lygio.
Tuo tarpu INSEE patikslino antrojo ketvirčio ekonomikos augimo rodiklį iki 1,1 proc., palyginti su pradiniu 0,9 proc. įverčiu.
Nors žinia apie didesnį ekonomikos augimą antrąjį ketvirtį nei manyta bus palankiai sutikta, naujausi duomenys greičiausiai sukels nerimą, nes vartotojų išlaidos yra pagrindinė Prancūzijos ekonomikos varomoji jėga.
Infliacijos didėjimas taip pat verčia nerimauti, nes jis gali priversti ECB nutraukti paramą Prancūzijos ekonomikai, net jei dalį kainų kilimo ateityje gali lemti su pandemija susijęs prekių trūkumas.
