Prasilošusiuosius išgelbės greitojo kredito įstatymo sugriežtinimas?

Nors vien tik 2014 metais Lietuvoje surinkti 27 mln. Eur loterijų ir azartinių lošimų mokesčių, tačiau tik džiaugtis šiomis pajamomis negalima. Lošimo keliamos problemos ne mažesnės kaip alkoholizmo ir narkomanijos bei prisideda prie lošėjų degradacijos,o dėl to būtina skirti didesnes pajėgas lošėjų apsaugos stiprinimui.
Kortos
Kortos / „Shutterstock“ nuotr.

Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos organizuotoje konferencijoje apie azartinius lošimus ir loterijas Lietuvoje finansų viceministras Algimantas Rimkūnas akcentavo, kad būtina neužmiršti priklausomybe galinčio tapti lošimo pasekmių į loterijų bei azartinių lošimų liūną panirusiems žmonėms.

Būtent į lošimų liūną patekę žmonės yra dažni greitųjų kreditų bendrovių klientai.

„Lošimų sukeliamos problemos prilygsta alkoholizmo ir narkomanijos problemoms, o kai kada jos net stipresnės. Net trečdalis lošėjų turi finansinių, psichologinių ir socialinių problemų“, – teigė A.Rimkūnas.

Viceministras taip pat akcentavo būtinybę stiprinti lošėjų apsaugą ir išreiškė viltį, kad praėjusią savaitę Seimo sugriežtintas Greitųjų kreditų įstatymas taip pat prisidės prie priklausomybę nuo lošimų turinčių asmenų padėties gerinimo. Būtent į lošimų liūną patekę žmonės yra dažni greitųjų kreditų bendrovių klientai.

„Tikiuosi, kad vartojimo kredito pataisos apsaugos dalį lošėjų nuo dar didesnio įsiskolinimo“, – pridūrė A.Rimkūnas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algimantas Rimkūnas
Algimantas Rimkūnas / Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr.

Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys tikino, kad Lošimų verslui sudarytos sąlygos Lietuvoje tikrai yra palankios. Štai Latvijoje lošimų versle veikiančios bendrovės turi kiekvienais metais užmokėti už veiklos licenciją, kai tuo tarpu mūsų šalyje mokestis yra vienkartinis.

Tiesa, nors daugumoje Lietuvos rajonų jau senokai veikia arba lošimo automatų salonai, arba lošimo namai, tačiau azartiniams lošimams lietuvių skiriamos sumos dar nėra milžiniškos. V.Daukšio teigimu, 2014 m. vyresnis negu 18 metų gyventojas per metus azartiniams lošimams skyrė 33 Eur, o loterijoms – 24 Eur.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginijus Daukšys
Virginijus Daukšys / Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr.

2014 m. vyresnis negu 18 metų gyventojas per metus azartiniams lošimams skyrė 33 Eur.

Tuo tarpu latviai 2013 – 2014 m. azartiniams lošimams išleido 97 – 107 Eur per metus. Lenkijoje lošimams skiriama suma panaši kaip ir Lietuvoje – vidutiniškai 29 Eur per metus.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje azartiniams lošimams skiriamos pinigų sumos atrodo itin kuklios, lyginant su labiau išsivysčiusiomis šalimis, pavyzdžiui, Danija.

Šioje Šiaurės šalyje per metus vienas gyventojas šiai pramogai negailėjo 228 Eur.

2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos lošimų sektoriuje iš viso dirbo 2755 darbuotojai.

Iš viso 2002 – 2014 m. laikotarpiu į Lietuvos biudžetą azartinių lošimų ir loterijų mokesčių pavidalu buvo surinkta daugiau negu 98 mln. Eur.

Europos Komisijos (EK) vertinimu, bendros ES lošimų rinkos pajamos šiuo metu siekia 84,9 mlrd. Eur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų