Skolos auga
Penktadienį Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikime su miestų ir rajonų savivaldybių merais kalbėta apie savivaldybių finansinius reikalus ir šilumos ūkį. Vienas svarbiausių klausimų – susirūpinimą keliantis savivaldybių įsiskolinimas, skelbia ELTA. Šių metų savivaldybių biudžetų apimtis yra daugiau nei trys milijardai litų, o jų įsiskolinimas kredito institucijoms kartu su kreditoriniu įsiskolinimu balandžio 1 d. buvo daugiau nei du milijardai litų (iš jų skola bankams – beveik du milijardai litų ir kreditorinis įsiskolinimas – 331 milijonas litų).
„Siūlysim nustatyti konsoliduotos skolos limitus, neleisiančius ateityje „kurti“ paslėptą skolą. Savivaldybės turi teikti operatyvią ir teisingą informaciją Finansų ministerijai, o Vyriausybės atstovai galės ir privalės įsitikinti tos informacijos teisingumu“, – po pasitarimo sakė Premjeras.
Jaučiasi ramūs
Dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pasiteiravus Šiaulių miesto mero Justino Sartausko ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, kaip jie galėtų pakomentuoti Vyriausybės pasisakymus ir ar nesibaimina, kad miestas skendi skolose ir ateityje gali pasiekti bankroto ribą, abu miesto vadovai jautėsi ramūs ir teigė, kad bankroto nesibaimina.
„Savivaldybių skolos augo tuo pačiu greičiu kaip ir valstybės skola. Tai kelia susirūpinimą, kadangi savivaldybių skolos yra apribotos. Daug savivaldybių yra, kurios negalės skolintis savo lėšoms ir galės vykdyti tik ES projektus. Mes skolų naštą sumažinome ir šiemet visuminė skola sumažės, kadangi nevykdome didelių projektų. Bankrotas mums negresia, gyvename dabar sunkiai, bet galutinis metų rezultatas nebus minusinis, nebūsime prasiskolinę“, - teigė J. Sartauskas.
Išeitis – privatus sektorius?
V. Damulevičius, paprašytas pakomentuoti Vyriausybės pareiškimą, kažkodėl sunkiai rinko žodžius. Viena jo minčių – ieškoti bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi, kaip jau daroma valstybiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, pasak valdininko, Šiauliams savo lėšų neužteks įrengti Daušiškių kapines, tad būtų ieškoma būdų, kaip pagal koncesijos sutartį kapines įrengti tarpininkaujant verslui.
„Kiek aš žinau, tie mūsų skolų pardavimai, kaip mes vadiname, į skolinimosi limitus dabar yra dedami. Šiai dienai negalime sakyti, kad mes kažko kažkam neparodome. Bet, kiek žinau, tame susitikime praktiškai ėjo kalba tik apie Vilniaus skolas. Galvoju, kad teisingai, jog problemą keliame. Jeigu taip toliau bus, nevaldomas skolinimasis lems, kad visai prasiskolinsime. Problemos iškėlimas padės prieiti prie racionalaus biudžetinių lėšų naudojimo. Dabar dvidešimt milijonų galime skolintis projektų koofinansavimui. Ieškosime bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi“, - pirmadienį sakė V. Damulevičius.
Įsisenėjusi problema
Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas savivaldybių nuslėptos skolos problemos klausimą kelia jau nuo praėjusių metų pavasario. Įvairiais raštais politikas atakuoja ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, bet ir Finansų ministeriją. Kad savivaldybės slepia tikrąją skolą, tik dabar pripažino Premjeras, garsiau pradėjo kalbėti ir ekonomistai. Lietuvos banko vadovo žodžiais, savivaldybės greitai dirbs vien tam, kad grąžintų skolas bankams.
„Keista, kad Premjero ir mano mintys sutampa, nors turėtų sutapti mero ir Premjero. Visą informaciją gauna ir Premjero kanceliarija, kur nenuginčijamais faktais per Šiaulių miesto pavyzdį pateikiu, ko galima laukti ateityje. Šiaulių miesto savivaldybė pati pažeidinėja tvarką neteisingai nurodydama finansinius srautus apskaitoje, tai buvo pasakyta paskutiniame Tarybos posėdyje“, - įsitikinęs politikas.
Kiti miesto politikai, nepanašu, kad suvoktų padėties grėsmingumą. Paskutiniame posėdyje perskirstant biudžeto viršplanines lėšas ir politikams paprašius valdininkų patvirtinti informaciją, ar miesto trumpalaikiai įsiskolinimai siekia šimtą dvylika milijonų litų, buvęs Šiaulių meras, dabartinis Šiaulių miesto tarybos narys Vytautas Juškus su šypsena replikavo: „Tik tiek?“
