Šią savaitę Lietuvos banke lankėsi Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai. Jiems Lietuvos banko specialistai aiškino apie kainų augimą. Jų teigimu, nors infliacija šalyje ir yra didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tai yra normalu, mat Lietuva žemyne vis dar priskiriama prie besivystančių valstybių.
Seimo nariai taip pat išgirdo, kad prekių kainos Lietuvoje yra pasiekusios maždaug 80 proc. Vakarų Europos kainų lygio, tuo metu paslaugos yra žymiai pigesnės – yra tokių, už kurias mokama kone perpus pigiau nei kiti europiečiai.
Didesnė infliacija – normalu
Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lietuvoje yra panašus kaip Estijoje (apie 75 proc. ES vidurkio). Tyrimai rodo, kad Vidurio ir Rytų Europoje dėl ekonominės konvergencijos infliacijos tempas gali būti maždaug 1-3 proc. didesnis nei ES šalyse senbuvėse.
Todėl, nors infliacija Lietuvoje buvo ganėtinai didelė (3,7 proc.), Lietuvos banko specialistai to nedramatizuoja. Mat, nors kainos Lietuvoje ir priartėjo prie vidutinio ES kainų lygio, vis dar išliko mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje.
Beje, nuo 2005 iki 2016 metų santykinis kainų lygis Lietuvoje padidėjo kiek mažiau nei 10 proc, Latvijoje – 15 proc., Estijoje – 13 proc. Dabar kainų lygis Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija yra mažiausias, – siekia 63 proc. ES vidurkio (Estija – 75 proc., Latvija – 71 proc.)
Tuo metu BVP vienam gyventojui Lietuvoje augo labiausiai – 22 proc., kai Latvijoje ir Estijoje jis padidėjo po 15 proc. Latvija pagal BVP vienam gyventojui santykį su ES vidurkiu šiuo metu iš trijų Baltijos valstybių atrodo skurdžiausiai (65 proc. ES vidurkio).
Už paslaugas mokame žymiai mažiau
„Prekių kainos jau ilgą laiką yra daug labiau priartėjusios prie ES kainų vidurkio nei paslaugų kainos. Kadangi prekyba su ES yra nevaržoma ir daugiausia prekiaujama prekėmis, prekių kainos ES šalyse ilgainiui panašėja. Kartu kai kurių prekių kainos jau gali būti labai panašios į ES vidurkį, nes tam įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz., importuojamų prekių dalies tam tikroje prekių grupėje dydis“, – ataskaitoje teigia Lietuvos banko specialistai.
Be to, aiškina jie, Lietuvoje veikia kur kas mažesnė nei didžiosiose ES valstybėse masto ekonomija, todėl prekybininkai gali nustatyti didesnius antkainius ir taip iš dalies kompensuoti didesnes pardavimo sąnaudas.
ES kainų lygį jau yra viršijusios aprangos ir avalynės prekių kainos (2016 m. duomenimis, jos ES kainų lygio vidurkį viršijo atitinkamai 4,3 ir 2,7 proc.). Lietuvos banko specialistams tai nėra jokia naujiena – tendencija stebima nuo 2008 metų.
Tuo metu paslaugos Lietuvoje yra gerokai pigesnės nei vidutiniškai ES.
Yra ir tokių prekių bei paslaugų (pvz., transporto paslaugos, elektra, dujos ir kitas kuras, tabakas), už kurias Lietuvoje mokama apie 40 proc. mažiau nei ES.
Kaip keisis kainos ateityje?
Skirtingai nei pramonės prekių ir maisto kainos, kurios per 2013-2017 metus Lietuvoje padidėjo tik šiek tiek daugiau nei ES vidurkis, paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo dvigubai daugiau nei ES
„Kadangi prekių kainos Lietuvoje prie vidutinio ES kainų lygio yra priartėjusios daug labiau nei paslaugų kainos, galima numatyti, kad ilguoju laikotarpiu paslaugų kainų lygio pokyčius santykinai labiau turėtų veikti su ekonomine konvergencija susiję veiksniai, o prekių kainų kaita daugiausia turėtų priklausyti nuo bendrųjų tarptautinių veiksnių ir tendencijų. 2013–2017 m. duomenys tai iš esmės patvirtina: skirtingai nei pramonės prekių ir maisto kainos, kurios per aptariamą laikotarpį Lietuvoje padidėjo tik šiek tiek daugiau nei ES vidurkis, paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo dvigubai daugiau nei ES“, – aiškina Lietuvos banko analitikai.
Pernai paslaugų kainos padidėjo 5,5 proc. Jų didėjimą paskatino labai sparčiai augęs darbo užmokestis.
„Jeigu darbo našumas auga kur kas lėčiau nei darbo užmokestis, didėjančios darbo sąnaudos didina infliaciją, nes įmonės didesnes darbo apmokėjimo sąnaudas kompensuoja keldamos galutines produkcijos kainas. Tokia padėtis susidarė pastaraisiais metais. 2013–2017 m. darbo užmokestis per metus vidutiniškai didėjo apie 6 proc., o darbo našumas – mažiau nei 2 proc.. Be to, 2016 m. 16,8 proc. buvo keliama MMA. Tai darė spaudimą paslaugų kainoms, nes personalo išlaidos paslaugų sektoriuje sudaro didesnę nei kituose sektoriuose visų išlaidų dalį ir nemaža dalis paslaugų sektoriaus darbuotojų gauna minimalų darbo užmokestį“, – aiškina Lietuvos banko specialistai.
Pernai gerokai pakilo atostogų išvykų, transporto draudimo paslaugų ir keleivių vežimo oro transportu kainos – kai kuriais 2017 m. mėnesiais šios kainos kilo 10–30 proc. „Tokio kilimo negalima paaiškinti tik pakilusiomis darbo sąnaudomis arba didesnėmis žaliavų kainomis. Toks šių paslaugų kainų kilimas vertintinas kaip trumpalaikis“, – priduria specialistai. Pastaruoju metu paslaugų brangimui turėjo įtakos ir pasaulinės tendencijos, pavyzdžiui, atsitiesusios naftos kainos.
