Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė BNS tvirtino, kad politikai neturėtų nurodinėti, kaip prekybininkams elgtis, bet atsiradus tam tikroms aplinkybėms, pasak jos, įsikišimo gali prireikti.
„Mes nesame tie, kurie turime pasiūlyti, kur surinktus pinigus dėti. Kita vertus, geriausia būtų, kad jie būtų naudojami kokioms nors aplinkosauginėms akcijoms, susijusioms su švietimu, paaiškinimu, kodėl reikia mažiau vartoti plastiko. Mes nesame suinteresuoti, kad jie iš maišelių kuo daugiau uždirbtų“, – BNS teigė ji.
Tačiau komiteto vadovė pabrėžė, kad vartotojams nekeičiant savo įpročių ir nemažėjant maišelių naudojimo, bus galvojama, kaip įpareigoti prekybininkus tas lėšas panaudoti tikslingai.
„Ta (vartotojų – BNS) elgsena nesikeičia taip greitai. Reiktų peržiūrėti, kaip mažėjo (maišelių naudojimas – BNS) po metų. Paanalizuoti, kaip mažėjo kiekvieną mėnesį. Bent metų reiks“, – svarstė ji.
Tuo metu opozicijos demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas nusiteikęs pritarti griežtesniam plastiko maišelių prekybos ribojimui.
„Jei matysime, kad skaičiai nesikeičia arba keičiasi nepakankamai greitai, manau, kad galima bus eiti kitų šalių kryptimi ir visiškai eliminuoti tuos maišelius iš pardavimo“, – BNS pareiškė jis.
Šią savaitę komitete aptariant, kaip prekybos centrai pasiruošę maišelių apmokestinimui, „Rimi“ teisininkė Renata Tatol užsiminė apie svarstymą už maišelius surinktas lėšas skirti labdarai. Vėliau ji sakė, kad šios idėjos atsisakyta, nes baiminamasi, kad vartotojai gali būti paskatinti nupirkti daugiau maišelių.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis, kuris inicijavo maišelių apmokestinimą, tokį prekybos tinklo nuogąstavimą pavadino logišku: „Galima sulaukti priešingo efekto, negu kad tikiesi“. Jis taip pat sakė nemanantis, kad reikia prekybininkams nurodinėti, kaip naudoti gautas lėšas.
Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebelieka nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuos po centą.