Be to, pastebima, kad įtakos čia turi ir COVID-19 pandemijos padariniai – vagysčių skaičius dėl krizės iššauktų aplinkybių auga ir galimai dar augs ateityje. Vis dėlto, verslai pripažįsta, kad nuo nuostolių apsaugoti gali prekių apsaugos priemonių naudojimas.
Nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimas Baltijos šalyse atliktas bendrovės „Neto Baltic“ iniciatyva, remiantis „Checkpoint Systems“ pasaulinio vagysčių tyrimo metodologija. Tyrimu siekta analizuoti ir įvertinti nusikalstamos veiklos įtaką nuostoliams mažmeninėje prekyboje.
Daugiausiai patiria išorinių vagysčių
Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad nuostoliai, su kuriais dažniausiai susiduria prekybininkai – nurašytos ar pasibaigusio galiojimo, sugadintos prekės, administracinės apskaitos klaidos, tiekėjų ar vidinės darbuotojų vagystės. Visgi didžiausia dalis, net 88 proc. apklaustųjų dažniausiai susiduria su nuostoliu, sukeltu išorinių vagysčių.
Dažniausiai iš prekybininkų vagiamos prekės yra alkoholis, kosmetika, pieno produktai, šokoladas, kava ir elektriniai įrankiai.
„Atlikę tyrimą galėjome išskirti, kad vagystes parduotuvėse prekybininkai priskiria prie dažniausiai pasitaikančių išorinių vagysčių tipų. Daugiau nei pusė, prekybininkų išorines vagystes nurodo kaip reikšmingiausią nuostolių grupę – taip mano net 60 proc. verslų, o tai ženkliai skiriasi nuo kitų nuostolių grupių reikšmingumo. Dažniausiai iš prekybininkų vagiamos prekės yra alkoholis, kosmetika, pieno produktai, šokoladas, kava ir elektriniai įrankiai“, – tyrimo rezultatus apžvelgia Rokas Budvilaitis, išmanius apsaugos sprendimus prekybai kuriančios bei diegiančios įmonės „Neto Baltic“ vadovas.
Paskaičiuota, kad vidutinis nuostolių lygis nuo apyvartos Baltijos mažmeninės prekybos įmonėse yra 1,54 proc., kas sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų nuostolių per metus. Šis rodiklis nedaug skiriasi nuo Europos vidurkio – čia nuostolių lygis siekia 1,52 procento.
Vagysčių mastas auga, prisideda ir pandemija
Respondentų nuomone, pirkėjų vagysčių skaičius auga – tokius pastebėjimus išsakė net 7 iš 10 apklausos dalyvių. Labiausiai vagystės išauga didžiųjų švenčių metu (35 proc.) ir savaitgaliais (25 proc.).
Įdomu tai, kad dalis prekybininkų įžvelgia COVID-19 krizės įtaką augančiam vagysčių skaičiui. Trečdalis tyrimo dalyvių nurodė, kad pandemijos metu pirkėjai parduotuvėse vogė dažniau, tačiau pusė apklaustųjų tokių sąsajų neįvardijo. Vis dėlto, net 65 proc. prekybininkų mano, kad užsitęsusi pandemija paskatins vagysčių augimą ateityje. Respondentai kaip galimas tokio teiginio priežastis nurodė veidus slepiančių apsauginių kaukių dėvėjimą, dėl kurių apsaugos kamerų filmavimas tampa beprasmis, be to, prisidėti gali ir augantis nedarbo lygis bei blogėjanti ekonominė situacija.
Sučiupti ilgapirščius padeda technologijos
„Galime pastebėti, kad didelė dalis respondentų prekių apsaugos priemonių naudojimą vis tiek įvardijo kaip didžiausią įtaką nuostoliams turintį veiksnį. Verslų atstovai išskyrė, kad dažniausiai vagystėms aptikti naudoja vaizdo stebėjimo, pastatų apsaugos, elektroninės prekių apsaugos sistemas. Siekiant apsisaugoti nuo nuostolių, be technologinės pagalbos išsiversti darosi vis sunkiau – tad prekybininkai turėtų investuoti į prevencines priemones“, – pastebi bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.
Pasak vadovo, nuostolių valdymui prekybininkai gali panaudoti ne tik pasiteisinusias elektronines prekių apsaugos priemones, bet ir pažangesnes technologijas, tokias kaip kompiuterinės regos technologija, veikianti dirbtinio intelekto principu.
„Specialūs algoritmai leidžia stebėti, kaip vyksta prekyba ir tuo pačiu užtikrinti saugumą. Svarbiausia tai, kad tokiai nuostolių prevencijai užtikrinti tereikia vaizdo kamerų infrastruktūros, kurią daugelis parduotuvių šiaip ar taip svarsto ar diegiasi ir specialios programinės įrangos. Šiandien kamerų svarba, lūkestis joms ir būsimos galimybės prilygsta tai revoliucijai, kurią kažkada sukėlė asmeninio kompiuterio atsiradimas. Įvairiuose mažmeninės prekybos sektoriuose pritaikant modernias apsaugos priemones, galima sumažinti nuostolių dydį“, – sako R.Budvilaitis.
Verslų atstovai išskyrė, kad dažniausiai vagystėms aptikti naudoja vaizdo stebėjimo, pastatų apsaugos, elektroninės prekių apsaugos sistemas.
Tyrime dalyvavo vidutinės ir didelės mažmeninės prekybos įmonės, vykdančios veiklą maisto ir plataus vartojimo prekių, statybinių prekių, kosmetikos ir parfumerijos, prekybos drabužiais ir avalyne, prekių namams bei pramogų sferose.
Apklausa atlikta trijose Baltijos šalyse, o respondentų atsakymai atspindi situaciją daugiau nei 1,8 tūkst. parduotuvių, kurių bendra apyvarta sudaro 6,6 mlrd. eurų per metus arba 33 proc. visos Baltijos šalių mažmeninės prekybos apyvartos.
