Kalbėdamas antradienį Seime premjeras Saulius Skvernelis sureagavo į verslininkų kritiką, kad ekonomikos skatinimo priemonės beviltiškai vėluoja.
Premjeras prieštaravo tokiai nuomonei tvirtindamas, kad Lietuva viena pirmųjų ES ėmėmės būtinų veiksmų darbo vietoms išsaugoti, tačiau sutiko, kad pagalbos verslui priemonės – „viena silpnesnių vietų“.
„Greitis yra viena silpnesnių mūsų vietų, bet dar kelios dienos ir turėsime kitą spartą, nes kuriami skaitmeniniai įrankiai“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras vardijo, kad pinigai pradedami dalinti praėjus kelioms dienoms ar savaitei nuo priemonių paskelbimo ir pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl procesai užtrunka – šiuos numatytus valstybės pagalbos mechanizmus privalėjo notifikuoti Europos Komisija (EK).
„Ir tas procesas nebuvo toks greitas, kaip įsivaizduojame. Suprantu, kad norisi gauti čia ir dabar viską, yra ekspertų, banko ekonomistų, kurie siūlo dalinti lėšas visiems, kas kreipiasi, ir sako, kad nieko tokio, jei 2-3 mlrd. eurų iššvaistyta ar panaudota ne ten, kur reikia. Pozicija įdomi, tačiau sprendimus priima valstybės tarnautojai ir už tuos sprendimus reikės atsakyti. Todėl negali būti, kad duokime visiems, kas paprašė“, – pabrėžė premjeras, pridūręs, kad šitos priemonės skirtos ne visiems verslams.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pritarė premjerui, pabrėždamas, kad numatytos pagalbos priemonės skirtos įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl koronaviruso.
„Tai tikrai nėra priemonės įmonėms, kurios 2019 metų pabaigoje buvo susidūrę su finansiniais sunkumais. Tokių priemonių neturėtume ir dėl EK apribojimų“, – akcentavo ministras.
Atsakydamas į kritiką dėl per lėto paramos skirstymo S.Skvernelis taip pat pabrėžė, kad „Invega“ nebuvo pritaikyta tokio masto pagalbos teikimui, tad trūksta ir žmogiškųjų išteklių, ir skaitmeninių įrankių. Dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu.
„Reikia suprasti, kad tai naujos valstybės pagalbos priemonės ir pirmą kartą taip skubiai taikomos. Greitis priklauso ir nuo IT priemonių – jos šiuo metu kuriamos. Tai, ką Užimtumo tarnyba darė rankiniu būdu šiandien, gal rytoj darys priemonių pagalba“, – sakė ministras.
Pasak jo, vienintelė pagalbos verslui priemonė, kurios dar nėra pasirašiusi EK – 100 mln. eurų vertės pagalbos fondas stambiam verslui.
53 tūkst. savarankiškai dirbančių jau gavo išmokas
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas pabrėžė, kad nuo balandžio 1 dienos smulkioms įmonėms išmokėta 29 mln. eurų paramos.
„Penktadienį ši suma buvo 21 mln. eurų, o vakar 29 mln. eurų, vadinasi, per vieną darbo dieną verslą pasiekė 8 mln. eurų. Pačios populiariausios priemonės yra trys: palūkanų kompensavimas, kur išmokėta 13 mln. eurų – pusė numatytos sumos, apmokėtinų sąskaitų paskolos ir lengvatinės paskolos“, – vardijo ministras.
Valstybės subsidijas gavo ir 53 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, per karantiną praradusių savo pajamas. Tam skirta 7 mln. eurų.
„Ne visi kreipėsi, esame numatę savarankiškai dirbantiems skirti iki 36 mln. eurų per mėnesį, kreiptis gali 140 tūkst.“, – sakė S.Skvernelis.
Beje, numatytos paskolos ir savivaldybėms dėl ekonominių ir finansinių iššūkių – 30 mln. eurų paskolas galės gauti mažosios savivaldybės ir 10 mln. eurų – didžiosios.
Darbo rinkos statistika nedžiugina
Premjeras pasidalijo ir prastėjančia darbo vietų statistika. Pasak jo, karantino metu kas 5 įmonė fiksavo prastovas – vien pirmąją karantino dieną dėl prastovų kreipėsi 16 proc. darbdavių, o pasiėmusių nedarbingumo pažymą išaugo du kartus.
Šalyje jau auga nedarbas – nuo karantino pradžios jis ūgtelėjo beveik 2 procentiniais punktais nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc.
„Papildomai registravosi apie 30 tūkst. bedarbių. Darbo šiuo metu ieško 265 tūkst. asmenų“, – premjerą papildė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
O prastėjanti situacija atsispindi priėmimo į darbą ir atleidimų statistikoje. Karantino paskelbimo metu Lietuvoje buvo įdarbinta 9 tūkst. daugiau darbuotojų nei atleista, tai dabar svarstyklės nusisvėrė į priešingą pusę.
„Per likusias kovo savaites balansas siekė – 2 tūkst. atleistųjų naudai, o dabar matysime apie -5 tūkst. atleistų darbuotojų“, – teigė S.Skvernelis.
Skatins investicijų programas
Premjeras parlamentarams teigė, kad paaiškėjus, kad numatytų lėšų nepakanka, lėšų bus skiriama daugiau.
Be to, siekiant, kad šalies verslas kuo greičiau atsigautų, numatyta paspartinti investicines programas, biudžeto lėšų panaudojimą einamosioms išlaidoms, bus panaudotos visos klimato kaitos, kelių tiesimo, daugiabučių renovacijų programos lėšos.
„Šios lėšos nukreiptos į sektorius, kurie gali darbuotis pandemijos sąlygomis – kelių tiesimas, statyba, daugiabučių renovacija“, – teigė premjeras.
Daugiau verslų galės atverti duris jau kitą savaitę
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas, einantis ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, Seime antradienį pristatė, kaip atrodys karantino švelninimas Lietuvoje. Po savaitės, jei bus stabili epidemiologinė situacija, galės pradėti veiklą verslai, teikiantys sporto ir laisvalaikio paslaugas lauke, grožio paslaugas ribota apimtimi, viešo maitinimo paslaugas lauke. Taip pat galės pradėti ribota apimtimi veikti kultūros įstaigos, vairavimo mokyklos.
Trečiasis etapas siejamas su karantino atšaukimu – tuomet galėtų pradėti veikti sveikatos, viešojo maitinimo įstaigos, prekybos centrai, lopšeliai ir darželiai.
O ketvirtas etapas siejamas su pokarantininiu laikotarpiu, tačiau, pasak Ž.Vaičiūno, organizuoti masinius renginius dar reikės atskiros tvarkos.
Mažėja pajamų surinkimas į biudžetą
Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad vartotojų ir verslo lūkesčiai visiškai išblėsę, tad pandemiją suvaldžius per pusmetį, šalies BVP gali kristi daugiau nei 7,3 proc., o pandemijai užsitęsus Lietuvos ekonomika smuks dviženkliu skaičiumi.
„Invega“ priemonės beviltiškai vėluoja
Nors premjeras ir tvirtina, kad jau visos pagalbos priemonės verslui paleistos, paskolų apyvartinėms lėšoms nesulaukiantys verslininkai piktinasi, kad karantinas tęsiasi daugiau nei mėnesį, o realios pagalbos verslas dar nesulaukęs.
Geriausiai tai iliustruoja pačios „Invega“ teikiama statistika apie panaudotas lėšas, atskleidžianti, kad verslo pinigai dar nepasiekė.
Pavyzdžiui, iš 50 mln. eurų, skirtų paskoloms smulkiems ir vidutiniams tiekėjams dėl neapmokėtų sąskaitų, panaudota tik 3 proc.
Iš 50 mln. eurų, numatytų paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, įmonės sulaukė tik 2,9 mln. eurų arba 6 proc.
Iš 23,5 mln. eurų palūkanų kompensavimui verslui paskirstyta 4 mln. eurų arba 18 proc.
Tuo tarpu iš 425 mln. eurų portfelinėms garantijoms paskoloms kol kas verslui neskirta nė euro.
Stringa ir subsidijų išmokėjimas darbdaviams, kurie karantino metu ne atleidžia darbuotojus, bet skelbia jiems prastovas ir taip išlaiko dalį jų pajamų. Iki balandžio 19 dienos prastovas darbuotojams paskelbė apie 22 tūkst. darbdavių, dėl subsidijų išmokėjimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi 7615 įmonių, o subsidijas gavo tik 47 įmonės.
