„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.
Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.
Kitų metų biudžete numatoma didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA),neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – Vyriausybė yra iš esmės pritarusi, kad jie augtų atitinkamai 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų ir 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.
Taip pat numatoma indeksuoti pensijas, tačiau pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete bus energetikos kainų suvaldymas – tam numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams kompensacijas už dujas ir elektrą, tačiau kokios jos bus, kol kas neatskleidžiama. Tiek I. Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai nuolat kartojo, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą.
Siekiant gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą, numatyta, jog nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Biudžetas dėl to per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų.
Vyriausybė taip pat kitąmet ketina atsisakyti 9 proc. PVM lengvatos maitinimo verslui, tuo metu dėl lengvatos apgyvendinimo įmonėms kol kas nežinoma.
I.Šimonytė yra sakiusi, jog Vyriausybė turi parengusi nemažą verslui skirtą pagalbos priemonių paketą, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skirtas verslo naudojamų energetikos šaltinių transformacijai.
Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.
G.Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.
Pagal įstatymą biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ir įregistruotas iki spalio 17-osios. Pernai 2022 metų biudžetą Seimas pradėjo svarstyti spalio 19-ąją.
