„Buvo labai daug investuota į kažkokio mažiausio konflikto paiešką, bent jau diskusijos pradžioje, ir akivaizdu, kad nebūtinai ta strategija pasiteisino“, – antradienį publikuotame sako I. Šimonytė.
Diskusijoms Finansų ministerija skyrė apie porą metų, teigia Vyriausybės vadovė.
„Finansų ministerijai išties užtruko porą metų bandydama kažkaip sutelkti kuo daugiau socialinių ir politinių partnerių, ministrė apėjo frakcijas Seime, pristatinėjo pasiūlymus, bandė kažkaip susirinkti reakcijas, kaip įmanoma būtų galima jas atliepti bent pradinėje stadijoje“, – sako I. Šimonytė.
Anot jos, diskusijos buvo būtinos – kitaip Vyriausybei būtų priekaištauta, kad ji su niekuo dėl mokesčių reformos nesitarė: „Jeigu Vyriausybė būtų taip padariusi, tai priekaištas, kurį būtų visą laiką girdėjusi, būtų, kad su niekuo nesikonsultavo, su niekuo nesiderino, niekam nepristatė savo pasiūlymų, niekieno pastabų neišklausė“.
I. Šimonytė mano, kad ilgos diskusijos vistiek yra naudingos, nes jų metu buvo paruošti tam tikri pasiūlymai, prie kurių bus grįžta po 2024 metų Seimo rinkimų.
„Bet dabar galima sakyti, kad vis tiek yra paruošti pasiūlymai, dėl kurių turinio, tiesą sakant, išskyrus atskirus niuansus, <...> turbūt labai didelių diskusijų nėra. Todėl aš manau, kad po kitų metų Seimo rinkimų prie tos diskusijos vienaip ar kitaip vis tiek bus grįžta“, – teigė I. Šimonytė.
Mokesčių reforma buvo vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų, jai pernai vasarą po pateikimo pritarė Seimas, tačiau pertvarka po to įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais. Reforma, be kitų dalykų, numatė didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
