Šokiruojantis premjero pareiškimas
Po 15min tyrimo apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“, premjeras S.Skvernelis, gindamas taikos sutartį, parlamente užsipuolė pačios Vyriausybės kontroliuojamus kogeneracinių jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune. Projektai pavadinti „nuodijančiais“, „korupciniais“ ir netgi užsiminta apie galimą jų nutraukimą.
Premjeras brangią taiką argumentuoja tuo, kad Lietuva būtų patyrusi daug didesnių nuostolių bylinėdamasi teismuose. „Danpower“ viešai skelbė, kad pretenzija gali siekti 30 mln. eurų. Tačiau nuostoliai dėl jėgainių stabdymo pasiektų per 160 mln. eurų.
15min primena, kad Vyriausybė pati pernai derėjosi su Europos Komisija (EK) dėl naujų šilumos ir elektros jėgainių finansavimo ir užsitikrino tarptautinę paramą, jau sudarytos ir vykdomos šimtamilijoninės sutartys su pasaulinėmis kompanijomis.
Finansų ministerija pernai EK pranešė apie atrinktą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir pateikė visus būtinus dokumentus dėl šio projekto atliekų dalies finansavimo. O EK nepriklausomi ekspertai JASPERS patvirtino, kad naujos jėgainės projektas yra tikslingas, pagrįstas bei atitinkantis ES direktyvas ir jį įgyvendinus bus sukurta apčiuopiama socialinė ir ekonominė nauda visuomenei.
Dabar Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, 30 mln. eurų sumokėta rangovams. Kauno kogeneracinė elektrinė (KKJ) sudariusi sutarčių už 77 mln. eurų ir jau sumokėjusi 17,5 mln. eurų. Jei sutartys būtų nutraukiamos, bent 160 mln. eurų nuostoliai būtų tiesioginiai, informavo „Lietuvos energija“.
Šių projektų stabdymas tiesiogiai naudingas verslininkų Rakauskų šeimai – jų valdomos katilinės veiktų be konkurencijos iš valstybės ir išlaikytų dideles pelno maržas.
Premjero pareiškimai sukėlė sąmyšį tarp institucijų – neoficialiai užsimenama, kad prastą signalą siunčiame valstybės projektus finansuojančiai Europos Komisijai ir tarptautinėms institucijoms.
„Lietuvos energija“: premjeras galėjo būti suklaidintas
Gindamas Lietuvai nuostolingą taikos sutartį su „Danpower“ S.Skvernelis ketvirtadienį Seime laidė užuominas, kad valstybiniame energetikos sektoriuje vystomi „korupciniai“ ir „nuodijantys“ projektai, kuriems „Danpower“ esą galėjo kliudyti. Čia premjeras užsiminė ir apie neįvardintą „grupę draugų“, kurie neva siekė šių projektų gyvendinimo.
„2013 m. verslo įmonės, skaidriu būdu (...) gauna leidimą statyti atsinaujinančios energetikos įmones ir skatinančią kvotą. (...) 2014 m. grupė draugų, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, darbuotojai, kurie darbuojasi specialiosiose tarnybose, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu padaryti du abejotinos reikšmės, gyventojus nuodijančius projektus, t.y. šiukšlių deginimo gamyklas statyti“, – bėrė S.Skvernelis.
Valstybės valdoma „Lietuvos energija“ nesiima vertinti premjero išsakytos kritikos, nes „jis galėjo būti suklaidintas“.
„Veiklą grindžiame nulinės tolerancijos principu bet kokioms neetiškoms ar korupcinėms apraiškoms. Neturime jokių duomenų, be Tomo Dapkaus laidoje išsakytų prielaidų, kad minimi projektai turėtų korupcinių rizikų. Atvirkščiai, projektai yra pripažinti valstybinės svarbos ekonominiais projektais, jų poreikį ir tikslingumą yra konstatavusios tiek ši, tiek ir buvusios Vyriausybės, yra priimti visi būtini sprendimai Vyriausybių ir kitų valdžios institucijų lygmeniu, kuriais pasitikime“, – dėsto „Lietuvos energija“.
Įdomi detalė: premjeras S.Skvernelis yra pripažinęs, kad bendrauja su politinės korupcijos byloje minimu koncerno „MG Baltic“ valdomos LNK žiniasklaidos grupės žurnalistu Tomu Dapkumi, tačiau esą šis bendravimas formalus.
Premjero abejonės – visiškai nepagrįstos?
Du kogeneracinių elektrinių projektai turėjo išspręsti ir didelių šilumos kainų, ir atliekų problemas didžiuosiuose miestuose, tačiau jų baigtis vis atidėliojama. Jei projektai būtų įgyvendinti laiku, elektrinės jau būtų užkurtos ir kūrentų besikaupiančias atliekas.
„Europoje atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės pradėtos statyti dar prieš 50 metų ir šiuo metu didieji Europos miestai turi netoli miestų centrų veikiančias ir atliekas energijos gamybai naudojančias gamyklas. Tokios jėgainės veikia Austrijos sostinėje Vienoje, Danijos sostinėje Kopenhagoje ir kituose Europos miestuose. Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės bus vienos moderniausių visoje Europoje“, – aiškina „Lietuvos energija“ ir patikina, kad abejonės dėl saugumo visiškai nepagrįstos.
Premjeras, konservatoriaus Mykolo Majausko paklaustas, koks likimas laukia Kauno ir Vilniaus jėgainių projektų, neatmetė galimybės, jog jie gali būti sustabdyti.
„Jeigu bus reikalinga stabdyti šituos projektus, jie ir bus sustabdyti (...) Tai, kas aiškėja su šitais projektais, kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę tikrai kaupiasi ta informacija ir ji yra tokia, kad dėl šių projektų abejonių kyla tikrai daug“, – S.Skvernelį cituoja BNS.
Nuostolis siektų 160 mln. eurų
Vilniaus kogeneracinė jėgainė 15min informavo, kad projektas šiuo metu yra baigiamajame fizinio realizavimo etape – vyksta technologinių įrenginių gamyba, vykdomi inžinerinių komunikacijų, pamatų ir kitų statinių statybos darbai. 2014 m. pradėtą projektą numatoma baigti 2020 m. pradžioje. Spalį bus pristatyti pagrindiniai komponentai – katilai.
„Projekto realizavimui užtikrintas finansavimas geriausiomis sąlygomis – Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė ES paramą iki 140 mln. Eur, o Europos Investicijų Banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija iki 190 mln. Eur. Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. Eur) ir projektas įgyvendinamas be valstybės pagalbos“, – aiškina „Lietuvos energija“.
Apie galimą projektų stabdymą užsiminta tuomet, kai vyksta pasirengimas jėgainių eksploatacijai – pradėtos personalo atrankos procedūros, rengiami mokymo planai, vykdomos turto valdymo įrankių ir kitų sistemų įsigijimo procedūros.
„Paskaičiuota, kad jei projektai būtų stabdomi, bendras nuostolis sudarytų 160 mln. eurų. Be neigiamų ekonominių, finansinių, technologinių, socialinių, ypač svarbios ir neigiamos aplinkosauginės pasekmės bei šalies neigiamo įvaizdžio formavimas“, – teigiama bendrovės komentare.
Jei nebūtų statomos kogeneracinės jėgainės, atliekos ir toliau būtų šalinamos sąvartyne, o tai – taršiausias atliekų tvarkymo būdas. Lietuva nepasiektų ir atliekų tvarkymo įsipareigojimų ES.
Stabdymas būtų tiesiogiai naudingas Rakauskų šeimai
Jei valstybė nuspręstų nutraukti plėtojamus atliekų ir biokuro jėgainių projektus, tai būtų naudinga Rakauskų šeimai – verslininkai suinteresuoti, kad jų valdomos katilinės Vilniuje ir Kaune veiktų be konkurencijos.
„Danpower Baltic“ kontroliuoja katilines ir Vilniuje, ir Kaune. Vien Vilniuje trys katilinės į pelną atsideda kas ketvirtą gautą eurą – jų pelningumas siekia daugiau nei 25 proc. Per 2016 m. jos kartu uždirbo 5 milijonus eurų grynojo pelno, kai pačių akcininkų nuosavas kapitalas jėgainėse yra 8 milijonai eurų, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.
Didelį pelną uždirbti leidžia esama šilumos supirkimo tvarka. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) įpareigoti supirkti visą šilumą iš katilinių, jei tik jų pasiūlyta kaina mažesnė. Kol VŠT kūrena dujas ir dėl to nustato aukštą kainą, „Danpower“ katilinės kūrenamos pigesniu biokuru, bet šiluma nuo to pigesnė netampa – ji vilniečiams parduodama vos 0,04 proc. pigiau, rodo 15min gauti duomenys.
Palyginimui, brangiai šilumą iš verslininkų superkanti savivaldybės valdoma VŠT pati yra kol kas nuostolinga.
Jei Vilniuje atsirastų dar vienas gamintojas – valstybės valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė – privačių katilinių pelnai galėtų gerokai sumažėti – kainų komisijos reguliuojamas valstybės objektas numuštų kainos vidurkį.
„Danpower Baltic“, iš biokuro pagamintą šilumą pardavinėjanti beveik tokia pačia kaina, kiek kainuoja deginti dujas, tuo pat metu viešai skelbia, kad nauji jos projektai sumažintų šilumos kainą Vilniuje.
„Vokietijos kompanija „Danpower“ siekia leidimo Vilniuje investuoti apie 25 mln. eurų į naują biokuro jėgainę, kuri leistų gyventojams kasmet sutaupyti iki 2 mln. eurų už šilumą ir padėtų Lietuvai įgyvendinti strategine pripažintą žaliosios energetikos plėtrą“, – pranešime vasarį skelbė bendrovė, nors, kaip atskleidė 15min tyrimas, projekto nevykdė.
O Vilniaus savivaldybei ji teikė siūlymų plėtoti alternatyvų „Lietuvos energijai“ projektą ir taip pat sutaupyti 5 mln. eurų. Tuo pat metu „Lietuvos energijos“ projektams į ratus buvo kaišiojami pagaliai – teikti skundai Europos Komisijai, projektas diskredituojamas viešai, lyginant su alternatyviais pasiūlymais, kelis kartus projektai apskųsti teismuose. „Lietuvos energija“ nuolat dėl šių projektų aiškinasi Seimo komitetams.
Vokietijos įmonė „Danpower“, Vilniuje kontroliuoja tik pusę „Danpower Baltic“ (DB) bendrovės, su kuria Vyriausybė sudarė taikos sutartį dėl trukdžių statyti elektrines Vilniuje ir Kaune – kitą pusę valdo Artūro Rakausko, Augustino Rakausko ir Alvydo Žabolio kontroliuojama bendrovė „GECO investicijos“.
„Nesiimam vertinti kitų subjektų interesų, bet projektai yra konkurencingi ir Vilniuje, ir Kaune, todėl natūralu, kad konkurentams šių projektų atsiradimas nėra naudingas“, – taip konkurentų elgesį vertina pati „Lietuvos energija“.
R.Kuodis: jau atsikandom „Rubikonų“ ir LEO
Ekonomistas Raimondas Kuodis pirštu beda į problemos šaknis – konservatorių Vyriausybės valdymo metais (2010-aisiais) priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą, leidusią steigtis mažas katilines kam panorėjus.
„Ekonominis vertinimas vienareikšmis – šilumos ūkis yra iš esmės beveik natūrali monopolija, kitaip tariant, turi veikti ne spontaniškos konkurencijos, o planavimo pagrindu. Vadinamųjų čajnikų, arba mažo galingumo nereguliuojamų šilumos gamintojų, problema yra išvestinė. Man rodos čia ignoruojami pamatiniai ekonomikos dėsniai“, – sako R.Kuodis.
Jis aiškina, kad čajnikai steigėsi tose savivaldybėse, kuriose šiluma gaminama iš dujų. Tuomet imdavo šilumą pardavinėti minimaliai pigiau – iš jų šilumą supirkti privaloma.
„Siekiant efektyvumo yra beprasmiška turėti mažų šilumos gamintojų, kurių investicijų kaštus vis tiek neša vartotojai. Man rodos jau atsikandom su kaupu Lietuvoje visokių „Rubikonų“, LEO ir visokių kitų žaidėjų energetikoje. Todėl mano pamatinis siūlymas – iš esmės pirminis valstybės vaidmuo šilumos ūkyje“, – sako ekonomistas.
Jis teigia, kad 2010 m. priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisą atsirado ir krūva problemų, su kuriomis dabar „herojiškai kovojama“.
„Matome „Danpower“ pretenzijas valstybei, Rubikono teisimąsi arbitražuose, visa tai prisideda prie kaštų, kurie tik sustiprina mano argumentą – tokiose vietose turi vyrauti valstybinės kompanijos ar savivaldybės kaip šilumos ūkio savininkai. Natūralu, kad privačios investicijos atsipirkdavo per dvejus trejus metus – tai vienas visuomenės prievartavimo pavyzdžių. O ką premjeras gina ar negina, vertinkit jūs“, – sako R.Kuodis.
Ekonomistas patikina, jau keliasdešimt kartų Seimo nariams rašęs, kad šie grįžtų prie Šilumos ūkio įstatymo ir panaikintų galimybę steigtis naujiems gamintojams, tačiau neatsirado „nė vieno atsiliepusio“.
„Akivaizdu, kad bandymai žaisti konkurenciją šilumos ūkį veda į chaosą, neskaidrius dalykus ir galiausiai dėl to pralaimi visuomenė“, – apgailestauja R.Kuodis.
