„Kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų: pirmiausia dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008–2009 m. už finansinių įstaigų institucijų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios tuo metu buvo numatytos teisės aktuose. Ir antras klausimas – kad įvertintų Generalinė prokuratūra viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų, daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius, ir jei matys, kad tai yra prasminga vertinant, kad gintų viešąjį interesą“, – žiniasklaidai pirmadienį sako S.Skvernelis.
Anot jo, jei bus įvertinta, kad tikslinga ginti viešąjį interesą, po to galima pasekmė – gyventojai galės kreiptis dėl nuostolių atlyginimų.
„Kol kas apie tai labai anksti kalbėti“, – sako S.Skvernelis.
S.Skvernelis kalbėdamas žiniasklaidai nė karto nepaminėjo Lietuvos banko ir neįvardijo, dėl kokių institucijų bus kreipiamasi. Kreipimąsi žadama pateikti pirmadienį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino, kad Vyriausybė sprendimą dėl kreipimosi į prokuratūrą priėmė bendru sutarimu, diskusijų kilo tik dėl kreipimosi formuluočių.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikina, kad bendradarbiaus su prokuratūra
„Galiu užtikrinti, kad bendradarbiausime, neturime ko slėpti: informaciją esame pateikę parlamentinio tyrimo komisijai. Jei bus pareikalauta, ją pateiksime ir Generalinei prokuratūrai. Savo atsakymus į parlamentinio tyrimo metu iškilusius klausimus dėl VILIBOR skelbėme viešai. Lietuvos banko pozicija nesikeičia, – mūsų nuomone, VILBOR pokyčius lėmė ekonominės priežastys. Dėl tuo metu pakilusių palūkanų paskolų gavėjai mokėjo daugiau, o indėlininkai gavo didesnes palūkanas už indėlius“, – sako V.Vasiliauskas.
Prokuratūra nagrinės ir priešingą kreipimąsi – praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas pranešė, kad gindami viešąjį interesą rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno „piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus“.
R.Šarkinas: krizės metu finansų rinkos priežiūra buvo tinkama
Lietuvos centriniam bankui (LB) per 2008–2009 metų finansų krizę vadovavęs Reinoldijus Šarkinas tvirtina, kad krizės metais finansų rinkos priežiūra buvo tinkama, rašo BNS.
„Tinkamai buvo prižiūrima“, – BNS pirmadienį sakė R.Šarkinas, pabrėžęs neįžvelgiantis nei savo, nei tuometinių LB darbuotojų netinkamų veiksmų.
Buvęs ilgametis LB vadovas taip pat ramiai vertino Vyriausybės sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.
„Kreipėsi, tai kreipėsi, išsiaiškins, matyt“, – sakė R.Šarkinas.
O Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius vertina, kad Vyriausybės kreipimasis į Generalinę prokuratūrą atrodo keistas, nes parlamentinę Lietuvos banko (LB) kontrolę atlieka parlamentas, o ne Vyriausybė, rašo BNS.
Pasak M.Zalatoriaus, visi ankstesni tyrimai parodė, kad tarpbankinių paskolų litais palūkanų norma VILIBOR manipuliuojama nebuvo.
„Kiek žinau, LB parlamentinę kontrolę atlieka parlamentas. Aš visą laiką sakiau, kad ponas Stasys Jakeliūnas, kuris ir užkūrė visą šitą reikalą, pats turėtų kreiptis į teisėsaugą, ypač jeigu turi kažkokių papildomų duomenų. Man labai keista, kad ne Seimas kreipėsi. Prie ko čia Vyriausybė?“ – BNS sakė M.Zalatorius.
Jis pabrėžė, kad dvi institucijos – Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba – jau yra tyrusios galimą manipuliavimą indeksu VILIBOR, tačiau nerasta požymių dėl neleistinų susitarimų.
„Konkurencijos taryba 2013 metais atliko preliminarų tyrimą, kuris parodė, kad nėra pagrindo net manyti, jog toks susitarimas buvo. Todėl jie net nepradėjo tyrimo. Lietuvos bankas pasakė tą patį. Tai dabar ką, reikia kad tai kas nors kitas pakartotų?“ – klausė M.Zalatorius.
Advokatas: aš tokios bylos nesiimčiau
„ECOVIS ProventusLaw“ finansų teisės srityje besispecializuojantis advokatas Kęstutis Kvainauskas pasidalijo komentaru, kuriame skeptiškai vertina galimybes prisiteisti „permokėtas palūkanas“.
„Pateikti ieškinį teismui ir pradėti bylą yra pati lengviausia teisminio proceso dalis. Daug sudėtingiau pasiekti, kad ieškinys būtų teismo patenkintas bent jau didžiąja dalimi. Tam ieškinio reikalavimą reikia pagrįsti ir įrodyti. Įrodinėti galima visaip: savo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytinais įrodymais, eksperto išvadomis. Neįrodytus ieškinius teismas atmeta“, – komentuoja K.Kvainauskas.
Anot jo, norint prisiteisti bankams permokėtas palūkanas, reikėtų teisme įrodyti, kad bankai buvo nustatę nepagrįstai dideles palūkanų normas.
„Kadangi bankų palūkanų normas litais lėmė tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR indeksas, tektų teisme įrodyti, kad VILIBOR visos Lietuvos mastu buvo dirbtinai ir nesąžiningai padidintas, o tikrasis jo dydis, kuris būtų nusistovėjęs sąžiningoje tarpbankinėje rinkoje, buvo gerokai mažesnis. Nors kaip praktikuojantis advokatas jau daugiau kaip 15 metų atstovauju klientams finansinėse bylose teismuose, šiuo metu aš nežinau įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad VILIBOR visos Lietuvos mastu buvo nesąžiningai padidintas“, – sako teisininkas.
Anot jo, tokiais įrodymais teoriniu lygmeniu galėtų būti Konkurencijos tarybos arba Lietuvos banko sprendimai, kuriuose būtų konstatuoti nesąžiningi finansų institucijų susitarimai, bandant dirbtinai daryti įtaką VILIBOR.
„Pabrėžiu, kad tai turėtų būti ne kažkoks tarpinstitucinis ar vidinis susirašinėjimas, o oficialūs šių institucijų sprendimai, sukuriantys teisines pasekmes. Įrodymais taip pat galėtų būti kitų teismų sprendimai ar nuosprendžiai baudžiamosiose bylose, kuruose būtų konstatuotas bankų ar su jais susijusių asmenų neteisėtas veikimas siekiant daryti įtaką VILIBOR. Įrodymu byloje būtų galima laikyti taip pat ir pripažintų mokslo bei akademinių institucijų tyrimus arba ekspertines išvadas, kuriose motyvuotai būtų teigiama apie nesąžiningo bankų susitarimo galimybę manipuliuojant VILIBOR. Blogiausiu atveju, kaip įrodymas tiktų ir pagrįsta bei motyvuota Seimo laikinosios komisijos išvada, kurioje būtų aiškiai teigiama apie nesąžiningą susitarimą, nors tokio įrodymo nešališkumu būtų stipriai abejojama“, – vardija teisininkas.
Jis teigia nematąs galimybių surinkti pakankamą kiekį manipuliacijas VILIBOR pagrindžiančių įrodymų ir mano, kad „šiandien šie įrodymai tiesiog neegzistuoja“.
„Dėl to, matyt, nesiimčiau bylos, kurioje ieškovas prašytų iš atsakovo – banko – priteisti ieškovo permokėtas palūkanas už gautą paskolą“, – sako K.Kvainauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad VILIBOR probema turi du lazdos galus: yra daug finansinių instrumentų, kurie „pririšti“ prie VILIBOR, ne tik būsto paskolos.
„VILIBOR lėmė ne tik bankų išduotų paskolų palūkanas, bet ir palūkanas, kurias bankai mokėjo už iš gyventojų paimtus indėlius. Todėl, jeigu kada nors būtų konstatuota, jog VILIBOR kažkada buvo nesąžiningai padidintas, tai sukurtų galimybę teismuose reikalauti ne tik bankams permokėtų palūkanų grąžinimo, bet ir galimybę bankams bei kitoms finansų įstaigoms reikalauti iš gyventojų grąžinti už indėlius permokėtas palūkanas. Ar mes to norime?“, – svarstė advokatas.
Užsiminė dar balandžio 2 d.
Apie ketinimą kreiptis į prokuratūrą S.Skvernelis užsiminė dar balandžio 2 dieną. Tuomet, išklausęs S.Jakeliūno priekaištus Lietuvos bankui apie nebendradarbiavimą, S.Skvernelis žadėjo galbūt kreiptis į Generalinę prokuratūrą „įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo prokuratūrai įsijungti į viešo intereso gynimą“.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis praėjusį trečiadienį teigė, kad paskolų kainai įtaką dariusių tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR augimas galėtų būti įvertintas kaip apgavystė, rašo BNS.
„Realiausias kelias, jeigu kas nors iš asmenų, kurie mokėjo ar tebemoka tas palūkanas (...), kreipsis į teismą, proceso metu bus įvertintos visos aplinkybės“, – Žinių radijui sakė R.Karbauskis. Anot jo, yra pagrindo manyti, kad teismas tai gali vertinti kaip apgavystę.
S.Skvernelis, praėjusią savaitę paklaustas, ar pritaria R.Karbauskio teiginiams, jau teigė, kad taip vertinti per anksti ir žadėjo pirmadienį priimti sprendimą, kuris bus susijęs su „mūsų žmonių, mūsų vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijomis, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, ar tai buvo padaryta“. Taip pat jis tikino, kad kalba ne apie Lietuvos banką.
„Gerokai per anksti apie tai kalbėti, mes kalbame, kaip minėjau, apie priežastis, institucijų veikimą, o apie galimą žalą, jei tokia būtų, jau būtų ne politiniai sprendimai, o atlyginimo klausimai – jau irgi ne politiniai sprendimai, o teisiniai klausimai“, – sakė S.Skvernelis.
Parlamentiniam tyrimui vadovaujantis Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kaltina Lietuvos banką, kad šis nuslėpė 2012 metais parengtą analitinę pažymą apie VILIBOR augimą. Tačiau Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas parlamentaro kaltinimus vadina šmeižtu, jis taip pat atskleidė, kad S.Jakeliūnas pats yra galimai daręs spaudimą, siekdamas įsidarbinti Lietuvos banke.
Lietuvos bankas ragina S.Jakeliūną pateikti neatskleistą informaciją ir pagrįsti teiginius apie galimą bankų manipuliavimą tarpbankinėmis palūkanomis.
