Pirmadienį persiųstame komentare BNS prezidentas pabrėžė, kad šiuo atveju yra labai svarbu diskutuoti ne tik apie naujus „žalius“ mokesčius, bet ir kalbėti apie šių potencialių mokestinių įplaukų sugrąžinimą Lietuvos visuomenei.
„Kova su klimato kova yra globali. Kovoti su klimato kaita turi visi ir kiekvienas. O suteikiant šiai kovai asmeninį pobūdį reikia naudoti ne tik prevencines priemones, bet ir paskatas. Turime ne tik įtikinti, bet ir motyvuoti visuomenę keisti savo elgseną ir rinktis mažiau taršius produktus. Tai galioja ir mokesčiams“, – komentare tvirtino G.Nausėda.
Jo teigimu, Lietuva galėtų įsivertinti Kanados praktiką, kai teikiant metinę pajamų deklaraciją gyventojams išmokamos klimato kaitos paskatos.
„Naudokimės kitais geraisiais pasaulio pavyzdžiais, kai kovojant su klimato kaita kartu taikomos ir prevencinės, ir skatinančios priemonės. Ypač svarbu – orientuoti papildomas elgsenos pokyčių finansines paskatas į vidutines ar mažesnes pajamas gaunančiuosius – tuo pačiu neatsisakant principo „tarša kainuoja“, – aiškino prezidentas.
„Taip pat turime remti savivaldos sprendimus, skirtus klimatui neutraliam transportui, ypač viešojo transporto stiprinimą“, – pridūrė jis.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Dėl to turėtų spręsti Seimas.
Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).
