Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.
G.Nausėda kartu su EBPO generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria aptarė EBPO atliktą Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimą, kuriame daug dėmesio skirtas pandemijos krizės valdymui, Lietuvos švietimo, socialinės atskirties, kreditavo problemoms, viešųjų investicijų stokai ir jų kokybei, savivaldos koordinavimo trūkumui bei žaliajai ekonomikai.
„Prezidento nuomone, švietimas yra numeris vienas prioritetas ilguoju laikotarpiu Lietuvos tiek ekonominėje, tiek socialinėje politikoje ir pokyčių šioje srityje reikia“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Prezidentas tikisi, kad dešimties metų perspektyvoje Lietuvos švietimo kokybė atsidurs tarp dvidešimties geriausių pasaulyje.
Pasak pranešimo, prezidento gerovės valstybės vizijoje išsakyta būtinybė didinti viešąsias investicijas, atliekant griežtą sąnaudų ir naudos analizę, numatyta ir EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo rekomendacijose kaip priemonė šalies ekonominei situacijai gerinti.
„Viešos investicijos yra kita ypač aktuali tema, kuriai taip pat yra skiriama labai daug dėmesio OECD ataskaitoje. Ir čia pastebima, kad suderėtos lėšos šią vasarą Europos Sąjungos viršūnių susitikime yra puiki galimybė Lietuvai transformuoti ekonomikas ir prezidentas pritaria OECD nuomonei, kad tos visos investicijos turi būti atliktos padarius labai aiškią ir sofistikuotą kaštų ir naudos analizę“, – teigė S.Krėpšta.
Dar viena G.Nausėdos ir A.Gurria'os aptarta tema – regioninių netolygumų mažinimas, savivaldybių įgalinimas.
Prezidentas pritaria OECD nuomonei, kad tos visos investicijos turi būti atliktos padarius labai aiškią ir sofistikuotą kaštų ir naudos analizę.
„Tai dar viena sritis, detaliai išnagrinėta EBPO ir taip pat sutampanti su prezidento gerovės valstybės tikslais. Tarptautinė organizacija taip pat kreipia labai didelį dėmesį skurdo problematikai, akivaizdžiai pažymi, kad pensijų pakeitimo norma yra per maža ir gerokai mažesnė nei EBPO šalių vidurkis“, – sako S.Krėpšta.
„Na, ir čia vėlgi verta prisiminti prezidento praėjusių metų iniciatyvas spartinti pensijų indeksavimą ir prezidentas yra pasiryžęs toliau tvariai ir nuosekliai siekti didesnės pensijų pakeitimo normos“, – pridūrė jis.
Prezidentas su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė ir Lietuvos nacionalinio plėtros banko idėją. Siekis konsoliduoti esamas viešąsias Lietuvos verslo finansavimo institucijas, kad finansinės paslaugos smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms būtų prieinamesnės, įskaitant krizių laikotarpiais, aptariamas ir EBPO apžvalgoje.
„Ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje yra sudėtinga smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimo ir finansavimo situacija, didelė dalis įmonių, jų aplikacijos paskolai gauti yra atmetamos, kredito augimas yra neigimas ir gerokai atitrūkęs nuo kitų šalių vidurkio, todėl, prezidento nuomone, siekis įkurti tvarią, stiprią finansinę plėtros įstaigą, konsoliduojant jau turimas finansinės plėtros įstaigas taip pat yra svarbus prioritetas, kuris galėtų sumažinti kreditavimo atotrūkį šalyje“, – žurnalistams teigė S.Krėpšta.
Virtualiame EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimo pristatyme dalyvavo ir kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir viešosios politikos ekspertas Vitalis Nakrošis.
