„Aš manau, kad reikia labai staigiai taisyti situaciją ir tikrai prieiti elementarios išvados, kad pirma – tai geografiškai yra neadekvatu, antra – tai yra nukreipta prieš tokias prekių grupes, kurias būtų labai sunku priskirti dvigubos paskirties prekėms“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo jis.
Skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, siūlo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pasak G.Nausėdos, kyla daug klausimų kodėl sunkiai logiškai paaiškinami sprendimai buvo priimti paskutinėmis I.Šimonytės Vyriausybės dienomis.
„(...) (sprendimai – BNS) yra nukreipti ne tik prieš tas valstybes, kurių atžvilgiu mes taikome sankcijas, tai nekelia menkiausių abejonių, bet jie yra priimti ir atžvilgiu valstybių, į kurias eksportuoja mūsų verslininkai ir kurios bent jau išorėje neturi nieko bendro su Rusija ir jos karu prieš Ukrainą“, – kalbėjo prezidentas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog buvo sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų.
Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.
Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
