Gitanas Nausėda, teikęs šį siūlymą įsigalioti nuo liepos, teigia, kad sprendimai buvo užvilkinti.
„Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, tai žinote, aš nusivyliau, tiesą sakant. Nusivyliau pirmiausia pačiu metodu, kaip tas sprendimas buvo sustabdytas, nes jis buvo laikomas, – na, tiksliau pasakyti, marinuojamas – keletą savaičių tam, kad nespėtų patekti į plenarinį posėdį, nes plenariniame posėdyje sprendimas dėl NPD būtų buvęs priimtas – visi tą puikiai žinojo“, – sakydamas metinę kalbą trečiadienį kalbėjo G.Nausėda.
„Tokiu būdu jis buvo užvilkintas. Aš neabejoju, kad jis bus patvirtintas rudenį, jau nuo 2022 metų pradžios. Na ką gi, galėjome padaryti greičiau, padarysime lėčiau. Bet padarysime“, – kalbėjo šalies vadovas.
Vyriausybė birželio viduryje nepalaikė prezidento iniciatyvos 50 eurų – iki 450 eurų – didinti NPD.
Išvadą Seimui pateikęs Ministrų kabinetas argumentavo, kad šiuo metu yra vykdoma kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra, o NPD klausimą numatyta nagrinėti kompleksiškai, vertinant pajamų nelygybės mažinimą lemiančių apmokestinimo priemonių veiksmingumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat minėjo, kad priėmus G.Nausėdos siūlomą įstatymo projektą į valstybės ir savivaldybių biudžetus per metus būtų negauta apie 78 mln. eurų, o dabar to nėra suplanuota biudžete.
Išvadoje nurodoma, jog NPD didinimo poveikis pajamų nelygybei yra itin ribotas ir siūlomi pakeitimai pajamų nelygybę sumažintų nereikšmingai.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) vėliau birželį nutarė atidėti klausimą iki rudens.
Jei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa būtų įsigaliojusi nuo liepos, kaip siūlė prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.
Gegužės pabaigoje šiai pataisai Seime pritarta po pateikimo.
G.Nausėda NPD didinimą inicijavo ir pernai bei sulaukė pritarimo Seime – NPD tuomet padidintas 50 eurų iki 400 eurų. Pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.
