Prezidentei užkliuvo panaikintas reikalavimas dėl trijų žmonių įdarbinimo – iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę trečiųjų šalių verslininkai turėjo būtinai įdarbinti bent tris Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis. Taip pat kelti reikalavimai dėl tam tikro kapitalo.
15min jau pasakojo kelių Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių istorijas – jie tikino, kad įpareigojimas įdarbinti bent tris žmones smarkiai apsunkino jų dalią. Pavyzdžiui, Artiomui Smirnovui, fiziko išsilavinimą turinčiam informacinių technologijų specialistui, teko iš buto prie sostinės Rotušės aikštės išsikelti į Naujininkus, o vėliau – prie Belmonto. Tokia buvo sunki finansinė našta iš Rusijos atvykusiam verslininkui.
Neramino verslininkus iš trečiųjų šalių ir kita Seime svarstyta pataisa – Seimas ketino įpareigoti užsieniečius savo darbuotojams kas mėnesį išmokėti bent dviejų vidutinių atlyginimų dydžio darbo užmokesčio fondą.
Tačiau galiausiai parlamentarai tokią pareigą numatė tik pirmą kartą leidimo prašantiems asmenims, o reikalavimo dėl trijų žmonių įdarbinimo apskritai atsisakė.
Pagal Seimo priimtą pataisą, užsienietis iš trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio.
Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą prasitęstų be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti.
Be to, pagal A.Syso pataisą, būtų galima įdarbinti dar leidimo gyventi Lietuvoje neturinčius, tačiau to siekiančius užsieniečius. Prezidentūros teigimu, taip įteisinamas nelegalus darbas.
Dėl to ir sunerimo prezidentė. Prezidentūros pranešime teigiama: „Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad tokia įstatymo nuostata atveria kelią piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukuria sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengvai atvykti ir pavojingiems asmenims.“
Pasak prezidentės, ši įstatymo nuostata sudarys galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.
Lietuva yra tranzitinė valstybė ir prieš keletą metų įvedus saugiklius, apsunkinančius kelius steigti fiktyvias įmones (2014 metais įvestas reikalavimas dėl trijų žmonių įdarbinimo – 15min), sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo keturis kartus – nuo 4278 iki 888 per metus.
„Todėl ši įstatymo nuostata leistų trečiųjų šalių piliečiams vėl steigti fiktyvias įmones ir pasinaudojant teisine spraga gauti leidimus gyventi Lietuvoje“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Taip pat teigiama, kad tokia įstatymo nuostata iškraipo ir sąžiningą konkurenciją bei sukuria diskriminuojančias sąlygas verslui. Naujai įsisteigti norinčioms trečiųjų šalių piliečių įmonėms bus taikomi reikalavimai, tuo tarpu seniau rinkoje veikiančių savininkams, siekiantiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje šios įmonės veiklos pagrindu, panaikinami net ir minimalūs kriterijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi įpareigojimą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
A.Sysas: prezidentės veto dėl leidimų užsieniečiams gyventi nulėmė saugumo tarnybų kritika
Prezidentės sprendimą vetuoti pataisas, leidžiančias užsieniečiams lengviau apsigyventi ir įsidarbinti Lietuvoje, lėmė iniciatyvą sukritikavusios saugumo tarnybos, vengiančios didesnio darbo krūvio, sako vienas pataisų iniciatorių socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Aš manau, kad ko gero saugumo vektorius imą viršų prieš ekonominės naudos vektorių ir tų žmonių, kurie ypač iš Rytų bėga kaip ekonominiai migrantai, problemų sprendimą. Kiekviena tarnyba turi užsiimti savo darbu, kad tie kenksmingi elementai čia nepatektų, mokesčių mokėtojų pinigai eina kiekvienai tarnybai. Aišku, lengviausia, kad nereikėtų daryti kokio darbo, pasakyti, kad galimai visi gali būti nusikaltėliai ir uždaryti, iš principo nieko neleisti. Ko gero, (Valstybės saugumo departamentas) eina lengvesniu keliu“, – BNS sakė A.Sysas.
„Ko gero, daugiau laiko skiriama politikams sekti, pažymas rašyti, o ne kovoti su išorės priešais, kurie čia lįstų į Lietuvą ir bandytų destabilizuoti Lietuvos situaciją. Aš sakiau ir priimant šitą, ir dabar galiu pakartoti: baimės akys didelės. Bet mums trūksta darbo jėgos, atvažiuoja žmonės, kurie galėtų kurti pridedamąją vertę, užsidirbti, o mes iškart žodį paimame ir jį transformuojame taip, kaip mums patinka: nelegalai. Bet ir dabar Lietuvoje dirbantys yra nelegalai – statybose, paslaugose kokį padavėją galima pričiupti, kuris neturi (leidimo)“, – pareiškė A.Sysas.
Parlamentaras pabrėžia, kad pataisų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu buvo suinteresuoti „ekonominiai migrantai, ypač pabėgę iš Rusijos“, kurie kreipėsi ir į jį, ir į kitus Seimo narius.
Pasak jo, pataisomis buvo suinteresuoti verslininkas ukrainietis Andrejus Sokolovas, jau turintis leidimą gyventi ir kuriantis savo verslą Ukmergėje, taip pat oficialiai registruotas lobistas Romas Stumbrys.
Bet kai kalbame apie fiktyvių įmonių atsiradimą – kur čia gali būti fiktyvi įmonė, jei ji jau ne vieną kartą yra tikrinta Migracijos departamento, jau jie yra gavę leidimus gyventi, – kalbėjo R.Stumbrys.
Pats Lietuvos lobistų asociacijos valdybos pirmininkas R.Stumbrys, kuris yra ir Liberalų sąjūdžio narys, BNS teigė atstovaujantis smulkiems verslo imigrantams, kurių pagal laikinus leidimus gyvenančių Lietuvoje yra 16 tūkstančių. Tai, anot jo – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos piliečiai, gavę leidimus gyventi ir vystyti verslą Lietuvoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo reikalavimus. Jis nurodė sudaręs veiklos sutartį su „apie 10 asmenų iniciatyvine grupe“, kurios iniciatorius ir yra A.Sokolovas.
„2011-aisiais jie atvyko, reikalavimų nebuvo, paskui atsirado reikalavimai įdarbinti tris darbuotojus, nors jie jau buvo susikūrę verslą pagal vienas žaidimo taisykles, tik paskui atsirado įpareigojimas (...). Atsirado noras verslo migrantų, kad nebūtų diskriminacijos. Bet kai kalbame apie fiktyvių įmonių atsiradimą – kur čia gali būti fiktyvi įmonė, jei ji jau ne vieną kartą yra tikrinta Migracijos departamento, jau jie yra gavę leidimus gyventi“, – sakė jis.
R.Stumbrys tikino, kad įstatymas numato imperatyvą tikrinti naujai steigiamas įmones, ar jos nėra fiktyvios.
Anot jo, Seimo priimti pakeitimai būtų aktualūs jo klientams, kadangi buvo eliminuota pareiga įdarbinti tris darbuotojus bei mokėti jiems dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą – įpareigojimas sumažintas iki pusantro atlyginimo.
Jis tikino bendravęs su visomis Seimo frakcijomis ir neišskyręs liberalų.
Už pataisas birželio pabaigoje vieningai balsavo dauguma socialdemokratų, vienas balsavime dalyvavęs tvarkietis, „darbiečių“ stovykla pasidalijo pusiau. Projektą vieningai palaikė ir opoziciniai liberalai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, didesnė dalis konservatorių.
Tuo metu A.Sysas nesitiki, kad prezidentės veto Seimas atmes, kadangi ir įstatymo priėmimo metu Seime diskutuojant dėl šių nuostatų buvo „nuomonės labai išsiskyrė“, tam ypač priešinosi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovai.
Ministras: veto yra pagrįstas
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad prezidentės veto dėl lengvesnio užsieniečių atvykimo yra pagrįstas: Seimo sprendimas būtų grąžinęs ankstesnę situaciją, kai migrantai legalizuotųsi per fiktyvias įmones.
„Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi. Mes ir taisėme anksčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad baigtųsi prekyba įmonėmis, kai garaže buvo registruojama per tūkstantį įmonių. Mano supratimu, ta pataisa grąžintų į trejų metų senumo padėtį, kai būtų prisikūrusių (fiktyvių) įmonių, jas pirktų užsieniečiai, kurie tik nori turėti leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau laisvai keliauti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvėje“, – BNS komentuodamas prezidentės veto sakė T.Žilinskas.
Geresnės sąlygos startuoliams
Pagal priimtas kitas įstatymo pataisas, lengviau dirbti ir gyventi šalyje galės užsieniečiai, kuriantys startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis.
Jie galės ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertintų speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus per 30 dienų privalės įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.
Šeimą atsivežti galės ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.
Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams bus galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams bus prilyginti ir asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį toje srityje, bet neturintys aukštojo mokslo diplomo.
Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams bus galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams bus prilyginti ir asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį toje srityje, bet neturintys aukštojo mokslo diplomo.
Pagal įstatymą, atvykstantis užsienietis negalės uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių alga negalės būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.
Lengviau įsidarbinti galės mūsų šalyje studijuojantys ir besimokantys užsieniečiai ar baigusieji lietuviškas aukštąsias mokyklas. Atvykusiam studijuoti užsieniečiui leista dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų kaip nustatyta šiuo metu.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.
