„Pastačius jėgainę, naujoji jėgainė per 60 savo veiklos metų duos papildomos visiems mokesčių mokėtojams, nes į biudžetą bus sumokamos didelės dividendų sumos – ekspertiniais skaičiavimais, per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, į valstybės biudžetą kaip Visagino atominės elektrinės dividendai būtų sumokėti apie 30 mlrd. litų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė N.Udrėnas.
Anot jo, iš 17 mlrd. litų investicijų Lietuvai tektų apie 5-6 mlrd. litų – šios lėšos nebūtų imamos iš valstybės biudžeto, dalį jų skolintųsi Visagino atominė elektrinė, kuri valdytų apie 34 proc. būsimos valdymo įmonės akcijų.
Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę tikino, kad naujoji Visagino atominė elektrinė nuo pat veiklos pradžios dirbtų pelningai – esą jau pirmaisiais metais elektrinė ji elektrą galėtų pardavinėti pelningai, o pelnas grįžtų dividendais.
Teigiama, kad statant naują atominę elektrinę, iki 2020 metų Lietuva gautų apie 962 mln. litų papildomų mokesčių, o projekto įgyvendinimas 2011–2050 metais padidintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 34,7 mlrd. litų.
Skaičiuojama, kad elektros gamybos savikaina be paskolų kaštų visą elektrinės veiklos laikotarpį – per 60 metų – turėtų siekti 7-10 centų, tuo tarpu paskolų, kurias numatoma grąžinti per 18 metų, kaštai – būtų dar 10-15 centų. Po 18 metų nuo veiklos pradžios, kai paskolos būtų grąžintos – apie 2040 metus – laisvi pinigų srautai atominės elektrinės akcininkams, teigiama, labai padidėtų.
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui Japonijos kompanijai „Hitachi“, taip pat trijų Baltijos šalių energetikos įmonėms, jėgainė bus pastatyta 2020-2022 metais. Skaičiuojama, kad nauja atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), 50-70 proc. jos vertės turėtų finansuoti Japonijos, JAV ir Europos bankai.
Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos elektrinės valdymo įmonės akcijų ir investuoti beveik 6 mlrd. litų.