„Tai yra Vyriausybės kompetencija, ji vysto kompleksinę energetikos – tiek atominės, tiek vėjo, tiek kitos žaliosios energetikos – plėtrą ir ji turi apsispręsti, kaip parinkti investuotoją. Prezidentė to nekomentuoja, tik konstatuoja, kad sprendimas tęsti paieškas tiesioginių derybų būdu yra Vyriausybės kompetencija“, – BNS sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Į klausimą, kaip prezidentė reaguoja į JAV išreikštą paramą atominės elektrinės statybai Baltarusijoje ir ar korėjiečių pasitraukimas nėra to pasekmė, L.Balsys siūlė nedaryti tokių sąsajų, rašo naujienų portalas delfi.lt.
„Prezidentė, kalbėdama su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, sakė, kad esminis dalykas – garantuoti, kad bet kuri elektrinė, kad ir kur ji bebūtų statoma, būtų saugi. Prezidentė anksčiau yra ne kartą pabrėžusi, kad šiame regione gali būti ne viena elektrinė. Visoms užteks rinkos, visoms užteks poreikio“, – delfi.lt sakė L.Balsys.
Prezidentė su JAV valstybės sekretore kalbėjo šią savaitę Kazachstano sostinėje Astanoje. D.Grybauskaitė pabrėžė būtinybę užtikrinti atominės energetikos saugumą pagal visus tarptautinius standartus bei europinius susitarimus statant naujas branduolines jėgaines bet kurioje šio rytų Europos regiono šalyje, ar tai būtų Baltarusija, ar Kaliningradas, ar Lietuva.
Vienintelei likusiai konkurso dalyvei Pietų Korėjos bendrovei „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“) lapkričio pabaigoje atsisakius pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, Lietuvai iki šių metų pabaigos, kaip buvo tikėtasi, nepavyko išrinkti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.
Iki šių metų pabaigos Vyriausybė žadėjo išsirinkti ir paskelbti strateginį investuotoją į 4–6 mlrd. eurų vertės naują atominę elektrinę, kurią Lietuva planavo pastatyti iki 2020 metų.
Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.
