„Daugiausia painiavos šioje istorijoje įneša bandymai suplakti daugybę dalykų, ieškoti įvairių priežasčių, piktavalių kėslų. Yra faktas, kad Lietuva susidūrė su išdavyste, informacijos nutekinimu ir šimtamilijoninės žalos „Snoro“ indėlininkams ir Lietuvai padarymu“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė jis.
„Ar buvo padarytas nusikaltimas, paslapties atskleidimas, kas jį padarė, turės atsakyti prokurorai, kaip žinia, pradėję ikiteisminį tyrimą. Taigi, manau, tas tyrimas ir atsakys į visus klausimus“, – teigė N.Udrėnas.
Ikiteisminį tyrimą dėl slaptos informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo Generalinė prokuratūra pradėjo pirmadienį. Anot prokurorų, tyrimas pradėtas tik dabar, nes laukta papildomų duomenų iš Valstybės saugumo departamento (VSD).
Lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“.
Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoro“ bankas.
Buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas kategoriškai neigė, kad jie galėjo nutekinti informaciją apie planuojamus veiksmus.
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino V.Gailiaus ir V.Giržado leidimus dirbti su slapta informacija ir juos atleido. Tai jis sakė padaręs gavęs VSD teikimą, tačiau VSD nepatvirtino, kad toks teikimas buvo.