„Prezidento nuomone, labai svarbu padėti investavimą į mūsų ekonomiką, į aukštesnę pridėtinę vertę. Tos Europos Sąjungos lėšos negali būti naudojamos bet kam, jos turi koncentruotis į tas vietas, kur mes matome didžiausią atsilikimą su ES – tai ir švietimas, ir kitos svarbios sritys, investuoti į tuos projektus, kurie kuria ekonominę pridėtinę vertę. Labai svarbu tą pradėti kitais metais, nes vis dėlto ekonomikos augimas pakankamai lėtas bus“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas S.Krėpšta.
Vyriausybės sprendimą atidėti planą iki pavasario jis vadino noru „paimti minutės pertraukėlę“ ir išanalizuoti visus suplanuotus projektus, atlikti kaštų-naudos analizę ir įtraukti į biudžetą, kai bus aiškios galutinės ES gaivinimo fondo sumos.
„Toks buvo pasirinktas lėšų valdymo pobūdis ir patikslinus biudžetą tos lėšos turėtų vėl grįžti ten“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad DNR plane numatyti projektai bus persvarstyti – Vyriausybės nariai ir ekspertai tarsis, kaip gaivinimo fondo lėšas panaudoti geriausiai.
Pasak jos, biudžeto patikslinimas dėl DNR plano galėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje, galbūt birželį, kai lėšų panaudojimas bus suderintas su Europos Komisija (EK).
I.Šimonytė pabrėžė, kad nepatvirtintas lėšas jau dabar įtraukus į biudžeto projektą, kiltų rizika projektus vykdyti skolon, neturint jiems lėšų.
Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, kitų metų biudžete Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių 812,8 mln. eurų – laikinai sumažinti asignavimai, kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas DNR plano priemonėms.
