„Prezidentas ir siūlo įvesti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaiką, jis galėtų siekti 87 eurus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.
„Tokiu būdu taip pat būtų pasiekiamas ir kitas tikslas – pavyzdžiui, asmuo, kuris uždirba minimalią algą ir turi du vaikus, tai jo visas bendras neapmokestinamas pajamų dydis pasiektų minimalios algos dydį“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 60 mln. eurų kasmet, o ši suma būtų mažesnė nei planuojamos pajamos iš Vyriausybės siūlomo didelių pajamų apmokestinimo. V.Augustinavičiaus teigimu, tai galėtų būti papildomo NPD šaltinis.
Anot prezidento patarėjo, papildomas NPD už vaiką būtų taikomas tiek samdomiems darbuotojams, tiek dirbantiems savarankiškai, ir būtų sugrąžinamas kartą per metus pateikus metinę pajamų deklaraciją.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, jog tokios lengvatos šaltinis būtų siūlomas bendras pajamų apmokestinimas.
„Sudėliojimas laiptelių būtent tų progresinių tarifų, matome, kad susigeneruoja pajamų tiek, kiek reikia, tokiai šeimos mokesčių lengvatai, apie 60 mln. eurų“, – antradienį Žinių radijui sakė I.Segalovičienė.
„Prezidentas Vyriausybei buvo pasiūlęs imtis priemonių, dar pavasario sesijoje, nurodydamas, kad jas palaikytų, todėl, kad ir pačios Vyriausybės programoje prie mokesčių reformos dalies buvo įsipareigojimas įvesti tą šeimos pajamų, išlaikytinio elementus į mokesčių sistemą, bet to nėra“, – pridūrė ji.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė prezidentūros siūlymą ir galimus finansavimo šaltinius pavadino „nenušauto briedžio dalybomis“. Jis teigė, jog dabar mokami vaiko pinigai priklauso ir nuo išlaikomų vaikų skaičiaus, o toks modelis padėjo išspręsti šeimų skurdo problemą.
„Patys vaiko pinigai, jų logika ir yra, kad kiek vaikų turi, tai būtent nuo to ir priklauso, koks tas gaunamų universalių vaiko išmokų dydis bus pasiektas. Būtent kai yra daugiau nei trys vaikai, tai tas dydis vienam vaikui dar labiau padidėja“, – LRT radijui sakė M.Lingė.
„Pats esminis klausimas – kokią problemą norima išspręsti? Kai buvo atsisakoma NPD dydžio ir pereinama prie vaiko pinigų, tada mes turėjome labai ryškią problemą – šeimų, kurios augino vaikus iki 18 metų, skurdas buvo pasiekęs net 30 procentų. Šiai dienai mes jau turime 17 procentų – tai nesiekia bendrojo šalies skurdo lygio. Vadinasi, tai buvo efektyvu, tą problemą mes išsprendėme“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Anot prezidento patarėjo, pažangiose šalyse šeimoms padedama per išmokas, paslaugas bei mokesčių lengvatas, tuo metu Lietuvoje, jo teigimu, taikomi tik pirmieji du būdai.
Be to, pasak V.Augustinavičiaus, papildomas paramos šeimoms modelis reikalingas dėl išaugusių išlaidų maistui, energijai, paskoloms ir kitoms reikmėms, o dabartinė mokesčių sistema atsižvelgia tik į pajamų dydį, bet ne išlaikomų vaikų skaičių.
„Be abejo, kad asmuo, kuris turi vaikų, šiandien jis patiria kur kas didesnes išlaidas ir tikrai reikia tos paramos. Šiandien mokesčių sistema neatsižvelgia į tai, ar asmuo turi tam tikrą išlaikytinių skaičių, ar turi vaikų, jo išlaidas. Atsižvelgiama į pajamų dydį, bet neatsižvelgiama, ar asmuo augina vaiką“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Kaip rodo kitų šalių praktika, šeimas reikia remti visomis trimis priemonėmis ir šiandien būtent tos vienos priemonės trūksta“, – pridūrė jis.
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad toks Prezidentūros siūlymas būtų suderinamas su vaiko pinigais. Jo teigimu, priešingai nei socialinės išmokos, šeimos mokesčio lengvata nesumažintų paskatos dirbti.
„Tos visos išmokos (socialinės – BNS) sumažina paskatas dirbti, tuo tarpu mokesčių lengvata nemažina paskatos dirbti todėl, kad ją gali pasinaudoti tik tuomet, kai užsidirbi pinigus“, – LRT radijui antradienį sakė R.Lazutka.
„Vienintelis šaltinis – mokesčių lengvata – irgi būdavo nepakankamas todėl, kad jis neaprėpdavo tų šeimų, kurios nedirba. Ne tik todėl, kad jos nemotyvuotos dirbti, bet ir dėl to, kad jos nepajėgios. Taigi tie du instrumentai yra kaip dvi rankos“, – pridūrė ekonomistas.
NPD nuo kitų metų sausio turėtų būti didinamas 20 proc. iki 751 euro.
