Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo pastebėjo, kad pokalbio metu buvo išskirtos trys kryptys, kuriomis dabartinis planas galėtų būti sustiprintas.
Pasak patarėjo, susidaro įspūdis, kad plane labai daug vietos skirta viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui. Jis pridūrė, kad svarbu rasti vietos ir smulkių bei vidutinių įmonių skaitmenizavimo priemonėms.
„Pasigendama priemonių, kurios mažintų regionų atskirtį ir įgalintų savivaldą. Turime tą problemą, kad regioninė atskirtis Lietuvoje yra labai didelė ekonomine ir socialine prasme“, – antrajį galimą pokytį įvardijo jis.
Prezidentūros atstovo teigimu, labai svarbu, kad per likusį laiką įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais, kadangi nevyriausybinis ir privatus sektorius yra labai svarbus šio plano įgyvendinimo sėkmei.
„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai yra visos Lietuvos transformavimo planas. Svarbu, kad visos suinteresuotos šalys tikėtų šiuo planu ir tinkamai prisidėtų prie šio plano įgyvendinimo“, – teigė S.Krėpšta.
Paklaustas, kaip vertina finansų ministrės Gintarės Skaistės poziciją neviešinti plano, nes to prašė Europos Komisija (EK), S.Krėpšta teigė, kad komunikacijos galėjo būti daugiau.
„Kitose šalyse turime daug pavyzdžių, kai planas buvo derintas su visuomene platesne apimtimi nei Lietuvoje. Kita vertus, turime dar dvi geras savaites, turime pasinaudoti šiuo laikotarpiu, reikia tam skirti dėmesio ir pastangų. Be abejonės, laiko liko nedaug, ir būtų buvę geriau, jei derinimo laikui būtų daugiau. Bet turime tai, ką turime. Dabar reikia geros valios iš abiejų pusių“, – komentavo S.Krėpšta.
G.Skaistė: planas buvo viešintas dalimis
Finansų ministrė G.Skaistė pabrėžė, kad EK reglamentuoja atskirus šio plano įgyvendinimo komponentus, tad ne mažiau nei 37 proc. skirtų lėšų turėjo būti nukreipta žaliajai energetikai finansuoti, ne mažiau nei 20 proc. – skaitmenizacijai. Kitos dalys taip pat turėjo būti nukreiptos pagal EK rekomendacijas Lietuvai.
Ji taip pat pabrėžė, kad investicijos turėtų būti siejamos su reformomis, kurios yra patvirtinamos EK, todėl ne visi pokyčiai gali būti vadinami reformomis ir finansuojami pagal šią priemonę.
„Pristatant nacionalinio fondo apimtis ir komponentus, buvo aiškiai pasakyta, kad tai tik vienas finansavimo šaltinių. Bendrai pažangai skirta virš 6 mlrd. eurų, iš kurių šis fondas sudaro tik 2,225 mlrd. eurų. Visi tie, kurie galbūt savęs plane nemato, turėtų suprasti, kad valstybės pažanga finansuojama iš įvairių šaltinių. Jeigu nėra finansuojama iš šio šaltinio, dar nereiškia, kad niekas nebus daroma“, – sakė ministrė.
Komentuodama prezidentūros atstovų argumentą, kad plane pasigendama investicijų verslui, G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad jis iš visų plano dedamųjų galės gauti naudos. Verslui numatytas tiesioginis finansavimas inovatyvių, žalių sprendimų įgyvendinimui, bendradarbiavimui su mokslu. Viešųjų duomenų skaitmenizavimas, tinklo atvėrimas ir 5G tinklo plėtra taip pat bus vieni iš verslo aplinką gerinančių aspektų.
„Šiame plane bus daug dalykų, susijusių su regionų plėtra, daugiau kalbame apie įgyvendinimo modelį. Mokyklų, viešojo transporto transformacija, profesinio rengimo pertvarka, sveikatos infrastruktūra, ilgalaikės priežiūros paslaugų modelis, elektroninių paslaugų plėtra. Kartais centralizuotas programų parengimas yra efektyvesnis ir pigesnis, nei kiekvienos savivaldybės įrankių kūrimas savarankiškai“, – vardijo G.Skaistė.
Ministrė taip pat sureagavo į kritiką dėl to, kad rengiant planą EK rekomendacijomis jis nebuvo viešinamas iš anksto.
„Norėčiau patikslinti ankstesnį savo teiginį – atskirų komponentų viešinimas vyko jau keletą mėnesių, jie būdavo pristatomi socialinių partnerių renginiuose, Seimo komitetų posėdžiuose. Tuo tarpu finansų ministerija integruotą planą turėjo balandžio 10 d. Tuomet inovacijų ir mokslo komponentas buvo išsiųstas EK derinimui. Visuomenei planas buvo pateiktas praėjus savaitei po patvirtinimo“, – pabrėžė G.Skaistė.
Savivaldybės jaučiasi nustumtos į pakraštį
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška gailėjosi, kad su Finansų ministerija nepavyko rasti glaudaus kontakto bendradarbiavimui. „Gavome nusiskundimų iš regioninių plėtros tarybų, iš merų, savivaldybių asociacijos. Pokyčių principas turėtų būti iš apačios į viršų, o ne valdžios kabinetuose sugalvota ir nuleista įgyvendinimui“, – sakė jis.
R.Juška pridūrė, kad regionams labai svarbūs bei investicijoms imlūs vandenvalos ir vandentvarkos projektai, pagal dabartinius Vyriausybės planus, negalės būti įgyvendinti. Kaip alternatyva siūlomi struktūriniai fondai, anot jo, regionams nėra išeitis.
„Savivaldybės nebeturi lėšų kofinansavimui ir projektų įgyvendinimui. Šimtaprocentinis finansavimas savivaldybėms yra paranku, kad jos galėtų įgyvendinti vandenvalos ir vandentvarkos projektus, tačiau kofinansuoti veiklų jos nepajėgios. Savivaldybė gali gauti ir šimtus milijonų eurų, tačiau tų pinigų ji panaudoti negalės“, – teigė parlamentaras.
Jo teigimu, savivaldybėms taip pat kyla klausimų dėl viešųjų pastatų renovacijos, kurios dar figūravo sausį ir vasarį pristatytuose projektuose.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad asociacija pasigedo atvirumo rengiant planą. Jis minėjo, kad atskirus komponentus suinteresuotos pusės žinojo, tačiau bendras vaizdas išryškėjo tik praeitą penktadienį.
„Neatsisakant tos logikos, kad žaliajam kursui skiriama tokia procentinė dalis pinigų, o skaitmenizavimui tokia, savivalda tikrai galėjo būti ta partnerė, sakanti, kad žaliajame kurse galimybių mato visada. Ji galėtų atlikti ir renovaciją, ir viešojo transporto pokyčius. Dabar tai lyg ir yra, bet aiškiai norint pamatyti savivaldas šiame plane, reikia pasižiūrėti labai meniškai ir kūrybiškai“, – komentavo Jonavos savivaldybės meras.
