Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.
„Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų. Be abejo, tų pačiu siūlysime, kad savivaldybės prisiimtų daugiau atsakomybės“, – antradienį Žinių radijui sakė J.Niewierowiczius.
Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.
J.Niewierowiczius teigia, kad prezidentas finansavimą keliams siūlo padidinti suteikiant daugiau galimybių skolintis LAKD.
„Prezidentas siūlys, kad įstatymas būtų pakoreguotas tokiu būdu, kad valstybiniams keliams LAKD-as galėtų turėti savarankiškas pajamas, turėtų galimybę skolintis už būsimus finansų srautus tam, kad greičiau, lengviau, daugiau kelių rekonstruoti ir statyti“, – teigė J.Niewierowiczius.
Pasak jo, iki šiol Vyriausybė nepasinaudojo galimybe gauti daugiau savarankiškų pajamų keliams, tarp jų – ir , surenkant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, pajamas.
„Kalbant apie pajamas, tai yra nepadaryti Vyriausybė namų darbai dėl savarankiškų pajamų LAKD-o, kai Vyriausybė atėjo pas prezidentą su pasiūlymu transformuoti valstybinę įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją į akcinę bendrovę buvo sakoma, kad jie galės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, finansuoti, kreditus, paskolas imti tam, kad finansuoti kelius, tas nevyko. E. tollingas taip vadinamas irgi nebuvo įgyvendintas, tai gi tos savarankiškos pajamos nebuvo surinktos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2 mln. eurų).
KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.
