„Galiu pasakyti, kad kad aš asmeniškai esu atvira diskusijoms, esame koalicijos partneriams pasiūlę ir kalbėtis apie atskirus sprendinius, galbūt galima mokesčių paketą atskirais gabalais pabandyti spręsti, tačiau tam turbūt reikalingas sutarimas visų, nes priimti įstatymams Seime visgi reikalinga daugiau negu pusė Seimo narių, todėl nedalyvaujant bent vienai iš suinteresuotų pusių, akivaizdu, kad tą sprendimą priimti neįmanoma“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Skaistė.
Ministrė sako, kad prie mokesčių pertvarkos galima grįžti, nes jau priimtas 2024 metų valstybės biudžetas.
„Sakyčiau, šiuo metu prioritetas numeris vienas buvo valstybės biudžeto priėmimas, dabar biudžetas priimtas, matyt, galėsime pasitarti, kaip su tais klausimais judėti toliau“, – teigė G.Skaistė.
Mokesčių reforma buvo vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų, jai pernai vasarą po pateikimo pritarė Seimas, tačiau pertvarka po to įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais. Reforma, be kitų dalykų, numatė didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
G.Skaistė sako, kad diskusijos dėl mokesčių reformos tęsiasi, o dabartinė valdančioji koalicija galėtų priimti sprendimą nepalikdama jo kitiems.
„Manyčiau, kad tos diskusijos niekur nėra pasibaigusios, jos vis dar tęsiasi (...) Man atrodo, to sprendimo paieška, natūralu, kad užtrunka, tie klausimai yra sudėtingi, visgi kviesčiau visus prisiimti ir bendrą atsakomybę (...) kviesčiau turbūt ir koalicijos partnerius ieškoti bendrai sprendimų, o ne palikti apmokėti sąskaitą kažkam kitam“, – sakė finansų ministrė.
Ji sutinka, kad reforma užtruko, bet dėl to, kad klausimai yra labai sudėtingi, jų ankstesnės Vyriausybės imtis nesiryžo, nors rekomendacijos pateiktos jau seniai.
„Lietuvai tos rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros yra teikiamos jau dešimt metų, nė viena Vyriausybė iki šiol nedrįso imtis to klausimo, nes jis tikrai sudėtingas, nepopuliarus“, – sakė G.Skaistė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį sakė mananti, kad yra maža tikimybė, jog prie reformos šios kadencijos Seimas grįš visa apimtimi. Ji tai pat teigė sunkiai įsivaizduojanti, kaip šios kadencijos Seimas galėtų grįžti ir galop priimti įstatymą dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo.
Komentuodama galimą papildomą krašto apsaugos finansavimą ir jo šaltinius, ministrė sakė, jog svarstytini įvairūs pasiūlymai, tačiau pirmiausiai reikia apsispręsti dėl jų poreikio.
„Tolimesnė plėtra krašto apsaugos finansavimo turi būti su papildomais sprendimais. Aš girdžiu daug receptų, bet, man atrodo, pirmiausiai einant į parduotuvę reikia sutarti, ką nori įsigyti, o tuomet jau sekantis klausimas, kaip tuos pinigus surinkti (...) Man atrodo, sutarus dėl poreikio, galima sutarti ir dėl to, kaip tuos finansus sutelkti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Skaistė.
Siekiant papildomo finansavimo krašto apsaugai pernai iškelta naujo gynybos mokesčio idėja, taip pat kaip vienas šaltinių minėtas padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
