10.45 papildyta „Motolofto“ komentaru.
Seimo Audito komiteto narė Audronė Jankuvienė feisbuke pasidalijo informacija, kad daug apsaugos priemonių buvo nupirkta derybų būdu, pirkimų neskelbiant per centrinę viešųjų pirkimų sistemą. Patikrinus 123 sutartis už 4 mln. eurų, 2,3 mln. eurų teko Vilniaus miesto savivaldybei, visa ši suma sumokėta avansu.
Savivaldybės pirkimų laimėtojai – nežinomos smulkios įmonės. 3 darbuotojus turinti UAB „Motoloftas“ pirkimuose debiutavo tik šiemet, o pasirašyta sutartis – 1,3 mln. eurų vertės. 1 darbuotoją turtinti MB „Miltora“ pasirašė tris sutartis už 617,5 tūkst. eurų, du darbuotojus įdarbinusi UAB „Andrikus“ – už 278,3 tūkst. eurų. Dalis įmonių savivaldybei būtinų prekių leido užsitikrinti greičiau, tačiau dalis prekių taip ir nepasiekė.
„Nemažai tiekėjų įprastomis sąlygomis turėtų būti pašalinti iš pirkimų kaip galimai rizikingi (neseniai įsteigti, iki šiol nevykdė veiklos, veikla nebuvo susijusi su sveikatos apsauga, apyvarta reikšmingai mažesnė nei gautų sandorių vertė ir kt.)“, – įsitikinusi A.Jankuvienė. Ji vardija, kad derybose nugalėjo įmonės, kurių veikla nesusijusi su sveikatos apsauga, jos anksčiau nedalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose.
„Tiekėjų veikla – ekspedicijos paslaugos, prekyba žaislais, šventinė atributika, grožio salonai, prekyba avalyne, suvenyrais, meno salonai, renginių organizavimas ir t.t. Įvairioms organizacijoms nupirkus 1 952 657 medicinines kaukes, 2 tiekėjai iš 27 laimėjo 73 proc. visų viešųjų pirkimų. Vidutinė kaukės kaina siekė 0,61-0,67 eur. O jos minimali kaina – 0,37 Eur“, – Seimo Audito komitetui pateiktą informaciją dėstė A.Jankuvienė.
Parlamentarė užsiminė, kad Specialiųjų turimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tęs tyrimus.
Viešai prieinami duomenys rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė sudarė 10,9 mln. eurų vertės sutarčių apsaugos nuo COVID-19 priemonėms pirkti. Iš jų daugiausia, 3,85 mln. eurų, atriekė UAB „Essmedi“, dar 3,17 mln. eurų – UAB „Euro Trade LT“.
Kol kas tik atlieka patikrinimą
15min pasiteiravus Viešųjų pirkimų tarnybos, ar minėti pirkimai kelia įtarimų, gavome atsakymą, kad tebevyksta patikrinimai, todėl informacija dar nevieša, daugiau informacijos ketinama pateikti birželį.
„Mes Audito komitete trumpai pristatėme savo įžvalgas, pagal ką pradėjome tyrimą. Bet viešai tą informaciją paskelbsime kiek vėliau, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė. – Mes pradėjome tikrinimą, nes kai kurių tiekėjų dalyvavimas sukėlė abejonių: jie niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose arba niekada neprekiavo tokiomis priemonėmis. Atsirinkome keletą sutarčių ir pradėjome tikrinimo procedūras.“
VPT vadovė patikino, kad tikrinamos ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet abejonių kilo ir dėl kitų institucijų, pvz., Klaipėdos miesto savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutarčių.
„Sukėlė abejonių keletas įmonių. Buvo virš 100 sutarčių, kai kurios labai nedidelės vertės, bet yra tokių visai solidžių verčių ir įmonės niekuomet tuo neprekiavo arba neatitiktų reikalavimų, jei būtų skelbiamas įprastas pirkimas“, – sako J.Petkuvienė.
Vietoj aparatų gavo laišką
Viena parlamentarės paminėta viešųjų pirkimų debiutantė, UAB „Andrikus“, laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams įsigyti. Kovo 30 dieną pasirašyta 278,3 tūkst. eurų vertės sutartis, pagal kurią įsipareigota pristatyti 10 vienetų Kinijoje pagamintų plaučių ventiliavimo aparatų ICU S1100 – vieno aparato kaina 27,8 tūkst. eurų. Šiuos aparatus galima įsigyti Kinijos prekybos platformoje „Alibaba.com“, kur jų kaina svyruoja apie 5-10 tūkst. JAV dolerių.
UAB „Andrikus“ veiklos rūšis – elektros gamyba, įmonė turi vieną darbuotoją, rodo „Sodros“ duomenys. Šios įmonės savininkas – Marius Bugenis, rodo Registrų centrui pateikiama ataskaita.
Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu Povilu Poderskiu dešimt plaučių ventiliavimo aparatų iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos. Bet vietoj aparatų atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad plaučių ventiliavimo aparatai ICU S1100 nėra tinkami, Vilniaus valdžia vis tiek nutarė jų įsigyti dešimt už 278,3 tūkst. eurų iš bendrovės „Andrikus". Be to, tiekėjams iškart buvo sumokėtas ir 100 proc. užsakymo vertės avansas.
„Tai – mūsų teisė ir pareiga, o ne įmonės „Andrikus" sutikimo klausimas", – dienraščiui tvirtino P. Poderskis, paklaustas, kaip sekasi derėtis su medicininės įrangos nepristačiusia bendrove siekiant susigrąžinti beveik 300 tūkst. eurų.
Administracijos direktorius svarstė, kad galbūt neprireiks kreiptis į teismą, galbūt „Andrikus" pinigus sutiks grąžinti gražiuoju.
Įmonės „Andrikus“ atstovai, kaip rašo dienraštis, situacijos nekomentavo.
Plaučių ventiliavimo aparatų pirkime varžėsi trys įmonės, sutartys pasirašytos su visomis. Palyginimui UAB „SK Impex Service Center“ pasiūlė 15 aparato „CWH-3010“ modelių iš viso už 424,7 tūkst. eurų (vieneto kaina – 28,3 tūkst. eurų). O trečio dalyvio, „Hospitex Diagnostics Kaunas“, pasirašyta sutartis tebuvo 21,5 tūkst. eurų vertės – pagal ją bendrovė įsipareigojo pristatyti 2 vnt. „OTWO e700“ modelio nešiojamų aparatų, vieneto kaina – 10,7 tūkst. Eur.
Teko persiderėti
Per 3 mln. eurų užsakymų gavusi UAB „Euro Trade“, turinti vieną darbuotoją, 2018-aisiais tegavo 87 tūkst. eurų pajamų, anksčiau pirkimuose taip pat nedalyvavo. Vilnius iš šios įmonės pirko FFP3 respiratorius po 5,2 Eur, veido skydus po 2,85 Eur, apsauginius akinius po 5,7 Eur, vienkartinius kombinezonus po 15,25 Eur, o vienkartinius medicininius kombinezonus – po 23,3 Eur už vienetą.
Su šios įmonės savininke ir direktore Monika Petraite savivaldybei, po pasirašytos sutarties sumokėjusiai 80 proc. avansą, netgi teko persiderėti – veido skydų nebepirko, o vietoje jų įsigijo apsauginių akinių.
„Pradėjus vykdyti Sutartyje numatytas prievoles, nustatyta, kad rinkos tyrimas dėl prekių asortimento ir apimties dėl skubos yra parengtas nekokybiškai, nepilnai, prekių dalys ir kiekiai nėra suderinti tarpusavyje“, – rašoma susitarime.
„Motoloftas“ tikina, kad prekes pristatė nedelsiant
Dar viena iš Seimo narės paminėtų įmonių – UAB „Motoloftas“, jos veiklos sritis yra krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, rodo „Sodros“ duomenys. Pernai ši įmonė iš viso gavo 59,7 tūkst. eurų pajamų, tai 23 kartus mažiau nei šiemet laimėtų viešųjų pirkimų vertė, rodo Registrų centro duomenys. Anksčiau nei šiemet balandį, ši įmonė neturėjo jokių sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų būdu.
Tačiau įmonės vadovai patikina, kad įmonių grupė yra gerokai didesnė, jie organizuoja užsakomuosius skrydžius ir gali reikiamas prekes parūpinti nedelsiant.
„Motolofto“ savininkė – UAB „Afiga“, atitinkamai, šią įmonę kontroliuoja UAB „Beleza LT“, o pastarosios savininkė – Kristina Riasnojutė, rodo Registrų centro duomenys.
Dovydas Riasnojus, atstovaujantis „Motoloftui“, paaiškino, kad įmonė kontroliuoja kitą bendrovę UAB „Motoloft“, o konsoliduotos įmonių grupės pajamos pernai sudarė apie 2,5 mln. eurų, įmonių grupėje dirba 18 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis siekia 1500 eurus.
„Dėl COVID-19 atsiradus naujoms verslo galimybėms buvo atnaujinta UAB „Motoloftas“ veikla, padedant NATO aptarnaujantiems partneriams, buvo greitai užmegzti verslo ryšiai bei sukurtos palankios aplinkybės operatyviai pradėti naują veiklą – oro transporto (charter) organizavimą krovinių gabenimui iš Kinijos Lietuvos ir kitų šalių įmonėms. Įmonė išsinuomojo lėktuvą ir viena pirmųjų pasiūlė oro „express“ paslaugą“, – dėsto įmonės atstovas D.Riasnojus.
Pasak jo, tuo metu net ir Vyriausybės skrydžiai vyko per Vokietiją ir prekės Lietuvą pasiekdavo per 3-4 dienas, tuo metu „Motoloftas“ galėjo pristatyti krovinius jau kitą dieną tiesioginiu skrydžiu.
„Tuo pačiu, įmonė taip pat pradėjo prekiauti asmeninės apsaugos priemonėmis ir ieškoti potencialių klientų ir partnerių. Kadangi patys valdėme lėktuvą, galėjome pasiūlyti tiek prekes, tiek greitą jų pristatymą. Norime pabrėžti, kad tuo metu buvo visiškai sustojusi prekių tiekimo grandinė, o esami oro gabentojai nesugebėdavo patenkinti paklausos. Prekių pristatymo terminai vis nusikeldavo ir buvo neįmanoma deramai planuoti tiekimą ir šių svarbių prekių pristatymą“, – sako D.Riasnojus.
Jis paaiškina, kad „Motoloftas“ prekes tiekia ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir daugeliui kitų Lietuvos įmonių, institucijų, ligoninių ir kt.
„Įmonė tiekia prekes į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Skandinavijos šalys, Prancūzija. Šiai dienai įmonė planuoja plėsti veiklą bei sukurti iki 20 naujų darbo vietų naujai planuojamoje atidaryti asmeninių ir medicininių apsaugos prekių gamykloje Vilniuje. Įrengimai jau nupirkti“, – patikina D.Riasnojus.
Vilniaus miesto savivaldybės konkurse „Motoloftas“ varžėsi su trimis kitomis įmonėmis, sutartys pasirašytos su visomis, tačiau „Motolofto“ sutartis buvo dešimteriopai didesnė, lyginant su kitomis įmonėmis. Pagal balandžio 2 dieną pasirašytą sutartį bendrovė įsipareigojo parūpinti 300 tūkst. respiratorių (FFP3/N95) – vieno respiratoriaus kaina sudarė 4,49 Eur, įskaitant PVM.
Visas su COVID-19 susijusias sutartis galima rasti VPT internetinėje svetainėje.
Viešųjų pirkimų įstatymas tam tikrais atvejais leidžia vykdyti neskelbiamas derybas. Šiuo atveju nurodoma priežastis – jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.
I.Šimonytė: situacija visur vienodai bloga
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškina, kad reaguojant į viešai skelbiamas problemas, komitete buvo svarstoma viešųjų pirkimų situacija visoje šalyje, ne tik Vilniaus savivaldybėje.
„Vilniaus m. savivaldybės komitetas specifiškai nenagrinėjo, čia turbūt p. Jankuvienei tiesiog nėra labai smagu kritikuoti tai, kas susiję su Vyriausybe. O kas nesusiję su Vyriausybe, tai matyt ir išsirinko. Mes turėjome bendrus klausymus dėl pirkimų. VPT įvardyta informacija nebuvo skirstoma pagal Vyriausybę ar Vilniaus m. savivaldybę – tiesiog apskritai apie problemas, kurios yra: ir dėl atrankos kriterijų, dėl informacijos neatskleidimo“, – paaiškino I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad viešųjų pirkimų situacija visur yra „vienodai bloga“.
„VPT padarė pristatymą, parodė tą informaciją, kurią turi, kokios yra problemos. Kad nežinia kaip atsiradę tiekėjai, kad daug tokių tiekėjų, kokių niekada toje veikloje nebuvo ir štai staiga šiais laikais iššoko. Paaiškinimų kartais galbūt gali būti ir gana logiškų, bet ar jie visada logiški, tai tikrai klausimais“, – teigė I.Šimonytė.
Vidutinės kainos: 5 eurai už respiratorių, 32 centai už medicininę kaukę
VPT pateikia ir vidutinius įkainius, pagal kuriuos organizacijos įsigijo apsaugos priemones.
Daugiausia – 2,8 milijono – buvo nupirkta respiratorių, kurių vidutinė kaina siekė 5,15 euro. Dar 1,1 mln. apsauginių veido kaukių nupirkta vidutiniškai po 2,37 Eur už vienetą.
Lateksinių pirštinių kaina viešuosiuose pirkimuose vidutiniškai siekė po 0,03 Eur už vienetą, įsigyta 750 tūkst. vnt.
Vienkartinių medicininės kaukių pirkimų būta daugiau, jų kainos svyruoja tarp 0,32–0,61 Eur už vienetą. Brangiausias galvos apsaugos priemones įsigijo Ignalinos atominė elektrinė – nupirko 40 vienetų 90,67 Eurų kainuojančių visą galvą dengiančių kaukių „3M 6900“.
Iš viso iki gegužės 18 d. sudarytų sutarčių, kurios skirtos priemonėms kovai su COVID-19 virusu įsigyti, jau sudaryta už 81,9 mln. eurų, sudarytų sutarčių skaičius – 1149 vnt., rodo Viešųjų pirkimų tarnybos statistika. Apsaugos priemonių pirkta už daugiau nei 40 mln. eurų, dezinfekcijos priemonių – daugiau nei už 19 milijonų eurų.
Didžiausias viešasis pirkimas – 24,63 mln. eurų vertės – tai Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotas apsaugos priemonių, kombinezonų pirkimas, jį laimėjo Kinijos įmonė „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd“.
15min kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl komentaro – antradienį vakare savivaldybė paaiškino, kad sutartys, kurių tiekėjai laiku neįgyvendino, buvo nutrauktos.
