Prieš Kalėdas muitinė ir paštas stiprina pajėgas: ką daryti, jei siunta sulaikoma

Artėjant kalėdiniam siuntinių laikotarpiui Lietuvos paštas įspėja užsakymais pasirūpinti iš anksto – siuntinių skaičius šiuo laikotarpiu išauga 2–3 kartus. Nors muitinė iki šiol nesuteikia galimybės kiekvienam paprastai deklaruoti siuntų iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių, tačiau pašto įdiegta sistema iš tiesų veikia sklandžiai ir greitai, bet kainuoja kone 9 eurus – ją išbandė 15min. Patikinama, kad siuntinių priežiūra bus griežtinama.
Siuntinys nuvylė
Siuntinys nuvylė / 123RF.com nuotr.

Lietuvos paštas įvertino 2017 m. lapkričio–gruodžio duomenis ir pastebėjo, kad kalėdiniu laikotarpiu daugiausia lietuviai siunčiasi iš Kinijos, JAV, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, taip pat Italijos ir Didžiosios Britanijos.

Šiuo laikotarpiu apkrovos išauga visose tiekimo dalyse – nuo prekybininkų sandėlių, iki tarpininkų, terminalų ir paties pašto skyrių. Klientų srautas į fizinius Lietuvos pašto skyrius kalėdiniu laikotarpiu išauga 30 proc., o skyrių apkrovimas pikinėmis valandomis – 2 kartus. Savitarnos terminalų apkrovimas taip pat padidėja apie 2 kartus, priklausomai nuo terminalo.

„Labai raginame klientus nieko nelaukti ir jau dabar užsisakyti planuojamas dovanas Kalėdoms iš e.parduotuvių. Paprastai kalėdiniu laikotarpiu Lietuvos pašte gaunami srautai išauga apie 2–3 kartus.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad kai siunčiatės siuntinį, šioje grandinėje dalyvauja daug dedamųjų – kiti užsienio paštai, sandėliai, paskirstymo centrai ir visų jų apkrovimas kalėdiniu laikotarpiu yra itin didžiulis. Didžiosios pasaulinės e.parduotuvės savo klientus ragina šventėms pradėti rūpintis jau spalio mėnesį“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

LP nuotr./Siunta
LP nuotr./Siunta

Muitinė didina pajėgas

Muitinės departamentas teigia, kad taip pat skiria didesnes pajėgas formalumams tvarkyti.

„Kadangi artėja kalėdinis laikotarpis ir prekių, siunčiamų pašto siuntomis, labai padaugės, muitinė numato šiuo laikotarpiu skirti papildomas pajėgas siuntų muitinės formalumams atlikti, kad siuntos pasiektų gavėjus nevėluodamos“, – informavo Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotoja Henrika Rukšėnienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Muitinės departamente pristatytas muitinės mobiliųjų grupių automobilis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Muitinės departamente pristatytas muitinės mobiliųjų grupių automobilis

Griežčiau kontroliuos mažos vertės siuntas

Kinijos prekybininkai siųsdami prekes, kokios vertės jos bebūtų, paprastai nurodo itin mažą jų vertę, nesiekiančią 22 eurų – iki šios sumos siuntų nereikia deklaruoti ir mokėti mokesčių.

15min jau rašė, kad siuntiniai iš Kinijos dažnai sieną kerta „kiaurai“.

Tačiau Muitinės departamentas patikina, kad mažaverčių siuntų patikra griežtinama nuo 2016 m. gegužės ir ji bus griežtinama toliau. Atsižvelgiant į elektroninės prekybos apimčių augimą, ateityje netgi numatoma reikalauti išankstinės informacijos apie atsiunčiamas prekes.

„Išimčių ir lengvatų taikymas iš trečiųjų šalių atsiunčiamoms prekėms, kai jos netaikomos ES vidaus rinkoje įsigyjamoms prekėms, nepagrįstas ir nepateisinamas“, – paaiškino Muitinės departamentas.

Muitinėje daugiau dėmesio skiriama iš tam tikrų šalių atsiųstų prekių fiziniam tikrinimui: tikrinama dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimo, galimo prekių muitinės vertės sumažinimo.

123rf.com nuotr. /Elektroninė prekyba
123rf.com nuotr. /Elektroninė prekyba

„Atsiunčiamų siuntų, už kurias mokami mokesčiai, apimtys nuolat didėja. Antra vertus, dėl nuolat augančių elektroninėje prekyboje įsigytų ir į ES atsiunčiamų prekių srautų būtina rasti optimalius sprendimus, kaip nemažinant muitinio tikrinimo veiksmingumo efektyviai atlikti mažaverčių siuntų muitinį įforminimą“, – sako H.Rukšėnienė.

Ji aiškina, kad nuo 2021 m. nebeliks PVM neapmokestinamų prekių – net ir pigesnės nei 22 eurų vertės prekės turės būti apmokestintos įgyvendinant ES direktyvą.

Lietuvos pašto atstovė teigia, kad šiuo metu nėra galimybių reikalauti deklaracijų visoms siuntoms iš trečiųjų šalių.

„Kad būtų nustatyta tikroji prekių vertė, jei ji nėra nurodoma, ar nurodoma per maža, reikėtų kiekvieną siuntą fiziškai tikrinti, prašyti gavėjo jos vertę patvirtinančių dokumentų arba taikyti statistinę prekės vertę. Toks rankinis procesas – kiekvienos siuntos tikrinimas – yra praktiškai neįmanomas dėl didelių siuntų srautų ir ribotų ES valstybių Muitinės pareigūnų pajėgumų. Taip pat toks procesas smarkiai prailgintų siuntos tranzito laiką iki galutinio gavėjo“, – sako V.Budrienė.

Ką daryti, jei siunta „įkliuvo“

Jei paštu siųstą siuntinį sulaikė Muitinės departamentas, formalumus sutvarkyti per paštą bus paprasta, tačiau tai gali gerokai padidinti bendrą už prekę sumokėtą kainą. Taip pat siuntinį teks atsiimti pačiam pašte, jis nebus pristatytas.

Pavyzdžiui, 15min žurnalistas laukė siunčiamos prekės, kuri „Aliexpress“ parduotuvėje kainavo 31,7 euro. Kaip ir įprastai, Kinijos prekybininkai nurodė mažą – vos 13 eurų – siuntos vertę.

Tačiau šį sykį pagal tam tikrus požymius siunta buvo muitinės pareigūnų sustabdyta ir patikrinta jos vertė

Kad prekę reikia deklaruoti, Lietuvos paštas informavo SMS žinute sekmadienį – ant siuntos buvo nurodytas telefono numeris, pateiktas įsigijimo metu. SMS žinutėje nurodyta, kad siunta bus saugoma trumpiau nei mėnesį. Deklaruojant tereikėjo atsidaryti specialią interneto svetainės „Deklaravimo“ skiltį, įvesti siuntos numerį, ir užpildyti keliolikos eilučių formą.

Formoje prašoma nurodyti gavėjo ir deklaruojančio asmens kontaktinius duomenis, prekės pardavėją, prekės pavadinimą, kiekį, įsigijimo kainas, pristatymo ir siuntimo išlaidas, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją vertę, bendrą siuntos vertę.

Formoje būtina prisegti įsigijimą patvirtinantį dokumentą – tinka elektroninės parduotuvės užsakymo PDF kopija. Formos pildymas užtruko apie 5 minutes.

Užpildžius formą, elektroniniu paštu gaunamas patvirtinimas, kad duomenys gauti ir jie tikrinami. Po pusantros valandos atėjo kitas patvirtinimas, kad duomenys perduoti muitinei. Kitą dieną atėjo patvirtinimas, prekės sėkmingai deklaruotos muitinėje.

Visos procedūros truko dvi darbo dienas. Pirmadienį užpildžius šią formą, trečiadienį ryte paštas atsiuntė SMS žinutę atsiimti siuntą konkrečiame pašto skyriuje. Tai gali būti mažiau patogu, nei siuntos pristatymas tiesiai į namus ar biurą.

15min nuotr./Kad siuntą reikia deklaruoti, paštas informavo SMS žinute
15min nuotr./Kad siuntą reikia deklaruoti, paštas informavo SMS žinute

Kaina gerokai išauga

Paštas už tarpininkavimo paslaugas taiko 8,69 eurų mokestį, kuris mokamas tuomet, kai siunta siunčiama paštu ir ji turi būti apmokestinta bet kuriuo importo mokesčiu (muitais ar PVM). PVM skaičiuojamos nuo bendros siuntinio vertės, įskaitant pašto tarpininkavimo mokestį.

Pagal minėtą pavyzdį, o 31,7 eurų vertės prekė iš „Aliexpress“ galiausiai kainavo 49,39 euro su visais mokesčiais.

Muitinės departamentas, skaičiuodamas mokesčius, tiek siuntinio vertę, tiek ir PVM suapvalino vieno euro tikslumu. Todėl apmokestinamoji siuntos apmokestinamoji vertė siekė 41 eurą, o PVM – 9 eurus.

Palyginimui, galutinė kaina yra 56 proc. didesnė, nei nurodoma perkant internetu.

„Kaina yra nustatyta vadovaujantis ekonomine logika. Beje, rinkoje tai nėra didžiausia kaina“, – teigiama Lietuvos pašto komentare.

Kraštutiniu atveju, jei sulaikoma 22,01 euro vertės siunta, tektų sumokėti 37,7 eurų bendrą sumą su mokesčiais, tai būtų 71 proc. daugiau, nei nurodoma užsienio elektroninėje parduotuvėje.

Jei siuntos vertė 149,99 Eur, siunta po visų mokesčių pabrangtų 27,8 proc. iki 191,68 Eur.

O kai siuntos kaina viršija 150 eurų, tektų papildomai mokėti ir importo muito mokestį, kuris kiekvienu atveju skirtingas.

123rf.com/Elektroninė prekyba
123rf.com/Elektroninė prekyba

Dažniausia klaida – neatidumas

Lietuvos paštas vertina, kad deklaruojant siuntas dažniausiai kyla problemų dėl neatidumo.

„Didžiausia problema, kad klientai neskaito mūsų siunčiamos informacijos ir užpildo ją neatidžiai. Manau, kad ir mes bandysime dar paprasčiau parašyti informaciją apie deklaraciją. Gal tai pagelbėtų klientų atidumui“, – sako Lietuvos pašto atstovė.

Paštas parengė ir trumpą instrukciją, kokį dokumentą reikia prisegti perkant iš skirtingų tiekėjų.

„Konkretaus dokumento pavadinimo įvardinti negalime, nes skirtingų pardavėjų formuojami dokumentai skirtingais pavadinimais. Reikalingas prekių įsigijimo dokumentas ir jis angliškai gali vadintis „invoice“, „order“ ir t.t.“, – aiškina V.Budrienė.

Lietuvos paštas yra įgaliotas atstovauti visus gavėjus, kurie importuoja prekes paštu, išskyrus atvejus, kai klientas nori deklaruoti pats asmeniškai arba pats savo noru pasirenka kitą tarpininką ir apie įmonę informuoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų