Tad į ką atkreipti dėmesį vartotojams, kurie šventiniu laikotarpiu planuoja pirkinius lizingu, užsisakyti kredito kortelę ar imti vartojimo kreditą?
Asmeninių finansų ekspertai sutinka: iš anksto ruošiantis šventėms galima sutaupyti. Tai galioja ir skolinimuisi. Iš nuosavų, o ne skolintų pinigų įsigyti daiktus ir paslaugas dažniausiai yra pigiau, nes pasiskolinę, grąžinsite pasiskolintą sumą plius palūkanas su kitais mokesčiais.
Vis dėlto, įsivaizduokime, atsidėti pavyko ne visą sumą arba pirkinys pernelyg brangus susitaupyti, tarkim apynaujis automobilis. Į kokius klausimus sau turi atsakyti vartotojas, prieš kreipdamasis finansavimo į banką, lizingą ar vartojimo kredito bendrovę?
- Ar tvarios pajamos? Ne visos gaunamos pajamos yra tvarios (stabilios). Jei pastarąjį pusmetį keitėte darbą, dalis atlyginimo finansų įstaigos gali būti įvertinta, kaip tvari, o dalis ne. Todėl, jei ketinate skolintis, rekomenduojame dažnu atveju išlaukti pusmetį nuo naujo darbo pradžios. Netvarių pajamų yra ir daugiau. Pajamos už sezoninį darbą, įvairios vienkartinės išmokos (pvz. priedas prie algos), neįgalumo, našlių pensija ir t.t. Atlyginimas „vokelyje“, jei tokį gaunate, taip pat toli gražu nėra tvarios pajamos, nes finansų įstaigos vertina pajamas, pateiktas „Sodroje“.
- Tvarkinga kredito istorija? Jei šeimos gydytojas klausia, kaip jaučiatės, tai finansų įstaiga, jei į ją kreipiatės norėdami gauti kreditą, domisi kredito istorija. Ją sudaro dvi dalys: finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymo eiga. Nors daugelis gali prisiekti, kad apie save žino viską, bet pasitaiko įvairių gyvenimiškų situacijų. Kraustymasis iš vieno buto į kitą ir dėl to laiku nenutrauktos interneto ar kitos sutartys gali kredito istorijoje palikti didesnių ar mažesnių dėmių – neįvykdytų įsipareigojimų. Peržiūrėkite savo kredito istoriją ir sutikrinkite kreditorių pateiktą informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir uždelstus mokėjimus, jei tokių yra. Verčiau įsitikinti, kad kredito istorija švari ir į finansų įstaigą galima kreiptis ramia širdimi.
- Įtampa biudžete? Nors skamba galbūt sudėtingai, tačiau įtampa biudžete išmatuojama gana paprastai. Juo didesnę mėnesio tvarių pajamų dalį išleidžiate turimų kreditų įmokoms, juo labiau mažėja asmeninio biudžeto lankstumas. Kai kreipiatės kredito, finansų įstaigos vadovaujasi vadinamąja „40 proc. taisykle“. O ji sako, kad pajamų dalis, kas mėnesį skiriama visų kreditų įmokoms, neturi viršyti 40%. Tai reiškia, kad jei „į rankas“ gaunate 1.000 EUR, maksimali suma, kurią galite skirti kreditų įmokoms, yra 400 EUR. Tad atsakykite sau į klausimą: kokį procentą pajamų šiuo metu skiriu visų kreditų (įskaitant ir kredito kortelės) įmokoms jas kartu sudėjus: 5 proc., 20 proc., 30 proc.?
- Sutuoktinis? Jei turite sutuoktinį ir ketinate kreiptis į finansų įstaigą kredito, jums aktuali šiemet įsigaliojusi naujovė. Pagal Lietuvos banko naujas taisykles, užsisakydami kredito kortelę, pildydami paraišką lizingui ar kreipdamiesi vartojimo kredito, turi būti įvertintas abiejų sutuoktinių kreditingumas. Jei į buitinės technikos saloną atkeliausite vienas ir be sutuoktinio norėsite užpildyti lizingo paraišką naujam televizoriui, teks pakartoti šį veiksmą dar sykį ir su sutuoktiniu. Kol išimčių Lietuvos bankas netaiko, nepamirškite įsikibti į parankę sutuoktinio ir lizingu įsigyjant mažos vertės daiktus: dulkių siurblį, barzdaskutę, virtuvės kombainą ir t.t.
„Mano Creditinfo“ duomenimis, per 11 š. m. mėnesių finansų įstaigos daugiau kredito paraiškų atmetė nei patenkino. Pavyzdžiui, lizingo ir stambesnio vartojimo kredito segmente per 11 mėn. atmesta vidutiniškai 62% paraiškų (2015 m. – 58 proc.), smulkaus vartojimo kredito segmente atmesta vidutiniškai 85 proc. paraiškų (2015 m. – 68 proc.). Dažniausios atmetimo priežastys – nepakankamos arba nestabilios kliento pajamos, įtempta arba bloga kredito istorija, kredito kreipiamasi be sutuoktinio sutikimo.
