VERT surengtame nuotoliniame renginyje trys įmonės pristatė iš esmės tą pačią, elektros energijos balansavimo paslaugą, kuri leistų Lietuvos bendrovėms netgi užsidirbti.
1. „Fusebox“ „virtualios elektrinės“ tinklas
„Virtualios elektrinės“ paslaugas teikiantis Estijoje įkurtas startuolis „Fusebox“ prisijungusioms įmonėms energetinės krizės akivaizdoje žada galimybę uždirbti iš elektros energijos balansavimo ir sutaupyti CO2 bei prisidėti prie šalies energetinio saugumo.
VERT surengtame nuotoliniame renginyje prisitatęs startuolis yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ ir energetikos bendrove „Ignitis“.
Šiuo metu didžioji dauguma klientų, prisijungusių prie „Fusebox“ „virtualios elektrinės“ tinklo, – Estijos bei Skandinavijos šalių stambios gamybos, energetikos, vandenvalos įmonės, nekilnojamojo turto valdymo bendrovės, mažmeninės prekybos tinklai.
„Virtuali elektrinė“ padeda subalansuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą. Piko metu, kai tinkle yra energijos deficitas, prie platformos prisijungusių įmonių energijos vartojimas sumažinamas, o esant energijos pertekliui, jos vartojimo režimas padidinamas.
UAB „Fusebox“ partneris ir kompanijos atstovas Lietuvoje Karolis Kiguolis teigė, kad reagavimo į paklausą paslauga yra naudingas sprendimas visam sektoriui. Elektros energijos balansavimas nesutrikdo verslo procesų, tarkime, kliento verslo centre piko metu vienu laipsniu sumažinamas šildymas ar vėdinimas. Užtenka pusvalandį sumažinti energijos suvartojimą, kad tinkle būtų atkurtas balansas.
„Unikali galimybė verslams, valstybinėms įstaigoms dalyvaujant šiame žaidime ne tik gauti solidžias papildomas pajamas, vienas megavatas lankstumo uždirba 2,5-2,6 mln. Eur per 5 bendradarbiavimo metus“, – skaičiuoja jis. Maža to, jis žada, kad per ateinančius 40 metų balansavimo reikalingumas 40 proc. kils.
„Puiki galimybė verslui gauti papildomų pajamų, sutapyti C02 emisijų ir prisidėti prie šalies energetikos šaltinių saugumo“, – teigė K.Kiguolis.
Jis pasakojo, kad lankstumo šaltiniai, reikalingi dalyvauti procese, yra komerciniai pastatai, elektromobilių įkrovikliai, energijos naudojimas, saulės elementų plokštės, hidroelektrinės, šildymo sandėliai, biurų pastatai, vandens valymo įrenginiai.
„Naujai statomos įmonės labai lengvai integruojamos į balansavimo marketą. 2-3 mėnesiai, kai įmonė visiškai dalyvauja ir gauna papildomas pajamas. 70 proc. gauna pajamų klientas, 30 proc. nueina mums, tarpininkams“, – kalbėjo K.Kiguolis.
Pasak jo, baterijų, kurių įmonė neparduoda, atsiperkamumas nesiekia nė dvejų metų.
„Jų kainos galbūt šiandien dienai gąsdina, bet baterija ne tik elektros energijos kainos amortizavimas, bet ir galimybė įmonėms, kurios turi savo saulę, vėją, per „Fusebox“ gali dalyvauti balansavime ir gauti pajamas už tai“, – pridūrė jis.
2. „Enefit“ lankstumo paslauga
Toliau nuotoliniame renginyje kalbėjo „Enefit“ atstovas Simonas Jasiulis, pabrėžęs tai, kad įmonės, gamindamos elektrą ir ją dalindamosis, balansuoja tinklą. Kitaip tariant, verslai gali užsidirbti pajamų keisdami nežymiai elektros energiją naudojančių ar gaminančių įrenginių veikimą.
„Galima prisidėti ir gauti didesnes pajamas, nes dabar balansavimo poreikis didelis ir tik didės ateityje. Mes esame virtuali platforma, teikianti balansavimo paslaugą. “Litgrid„ praneša mums, kad galima prisidėti prie tinklo balanso, turim klientų bazę ir, žinodami, kiek jie gali prisidėti, iš daug klientų surenkam portfelį, kurį parduodame į rinką“, – aiškino S.Jasiulis.
Kaip prijungiama kliento įranga? Pasak jo, įdiegiamas pagalbinis valdiklis, kuris naudojamas duomenų mainams tarp jų platformos ir kliento pagrindinio valdiklio, į kurį siunčiama užklausa apie galimybę dalyvauti balansavime. Jei klientas nori sureaguoti, sudalyvauja balansavime.
Tam tikros įrangos veikimas gali būti lanksčiai reguliuojamas, netrikdant esminių įrangos funkcijų ar procesų. Pavyzdžiui, trumpam sumažinant šaldymo kameros temperatūrą vienu laipsniu arba pumpuojant vandenį iš vandens siurblio 30-čia minučių vėliau, arba pakeičiant elektrinio šildytuvo veikimo laiką.
Sistemos operatorius „Litgrid“ yra pasirengęs mokėti už tai, kad vartotojai tam tikru metu pakeistų elektros energijos vartojimą. Pavyzdžiui, siurbliai galėtų būti išjungiami, kai balansavimo rinkoje yra mokama didesnė nei „Nord Pool“ biržos kaina, ir papildomi siurbliai įjungiami, kai balansavimo rinkoje galima nusipirkti pigesnės elektros energijos nei biržoje rinkos kaina. Elektros suvartojimas išlieka toks pats, tačiau sąnaudas sumažina uždirbtos pajamos.
Priklausomai nuo įrenginio, lankstumo paslauga leidžia įmonei uždirbti papildomų pajamų, sudarančių iki 15 proc. metinių elektros suvartojimo sąnaudų ar elektros gamybos pajamų, gautų iš elektros energijos vartojančios ar gaminančios įrangos.
„Lankstumo paslauga padeda įmonėms uždirbti dalyvaujant balansavime. Prisijungimas prie šios paslaugos yra visiškai nemokamas ir išlaidas prijungimo prie virtualios elektrinės klientui nereikia rūpintis“, – apibendrino S.Jasiulis.
3. „Balancy grid-EnergyPool“ paslauga
Karolius Subačius, „Balancy grid/EnergyPool“ vadovas Baltijos šalyse, taip pat pristatė dar vieną galimybę verslui sutaupyti, jungiantis prie jo atstovaujamo tarpininko.
„Gaminantys vartotojai sumažina elektros išlaidas, prisideda prie CO2 mažinimo, taip pat tai – papildomos pajamų srautas, kuo daugiau balansavimo įrenginių prijungta, tuo daugiau atsinaujinančių išteklių – nauda visuomenei, padeda suvaldyti perdavimo sistemos gedimus, nes klientai gali su tuo padėti susitvarkyti“, – kokią naudą klientas ir ne tik aiškino K.Subačius.
Jis teigė, kad procesas gali būti visiškai automatizuotas arba palikta sprendimo teisė klientui – tuomet jam išsiunčiama, tarkime, žinutė, informuojanti, kad yra užklausa dalyvauti balansavime. Klientas pasirenka, ar sutikti tuo metu dalyvauti.
„Jei jūsų įmonė gali trumpam sustabdyti elektros energijos vartojimą, produktas nesuges dėl to, galit dalyvauti balansavime ir gauti iš to naudą“, – apibendrino jis.
