Kaip šios Vyriausybės finansų ministrė paskutinį biudžeto projektą rengusi Gintarė Skaistė tvirtino, kad stengėsi išlaikyti fiskalinę drausmę, nepaisant to, kad tokio ekonomikos augimo, koks buvo ankstesniais laikotarpiais, nebėra.
„Ankstesniais laikotarpiais turėjome aukštą infliacijos lygį, nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) augo sparčiau. Nuo 2023 metų pradėjome grįžti prie normalaus augimo, o dabar grįžtame į laikus, kai BVP auga apie 5 proc., valstybės pajamos panašiais dydžiais, todėl įsipareigojimai turi tilpti į tokį augimą – lūkesčius taip pat reikia susieti su tokiu augimu“, – komentavo finansų ministrė.
Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, BVP to meto kainomis 2021 metais augo 13,2 proc., 2022 metais – 19,4 proc., o 2023 metais – 6,7 proc. Prognozuojama, kad 2024 metais BVP augs 5,5 proc. – panašus augimas laikysis iki 2027 metų.
Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžete suplanuota, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas siekia -3 proc. – būtent tokią raudoną ribą Europos Sąjungos šalims nubrėžia Mastrichto kriterijus.
Suplanuota, kad valstybės biudžeto pajamos sieks beveik 18 mlrd. eurų (paaugs vienu milijardu eurų palyginti su pernai), o išlaidos – 23 mlrd. eurų (padidės 2,4 mlrd. eurų).
Didžiąją dalį valstybės biudžeto pajamų, planuojama, sudarys pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 38 proc., gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 18,9 proc., ES ir kitos finansinės paramos lėšos – 13,6 proc., akcizai – 12,1 proc., pelno mokestis – 10,5 proc.
SODROS biudžetas sieks 8,65 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 mlrd. eurų.
Vyriausybė pritarė valstybės biudžeto projektui, ketvirtadienį jis keliaus į Seimą.
Paklausta, ar būsima Vyriausybė turės erdvės koreguoti valstybės biudžeto projektą, G.Skaistė tvirtino, kad biudžeto projektas teikiamas su 3 proc. deficito rodikliu, kuris yra ties Mastrichto kriterijaus riba.
„Jei būsimoji Vyriausybė norės laikytis fiskalinės drausmės, tai norint didinti išlaidas vienose srityse, reikės mažinti kitose. Pagrindinės išlaidos susijusios su įstatyminiais įsipareigojimais, kaip pensijų, išmokų augimas, taip pat susitarimais, kaip mokytojų darbo užmokesčio augimas ir gynybos finansavimas. Viskas priklausys nuo būsimos Vyriausybės prioritetų“, – sakė ministrė.
Kam augs pajamos?
Kitų metų biudžete naujų mokesčių nėra numatyta.
„Jokių mokestinių pakeitimų su biudžetu nesiūloma, tik tie, kurie priimti, kaip Valstybės gynybos fondo dalis“, – sakė G.Skaistė.
Visų keturių biudžetų (valstybės biudžetas, „Sodra“, PSDF ir savivaldybių) išlaidos sudarys 30,3 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų teks socialinei apsaugai (38 proc.), sveikatos apsaugai (14 proc.) ir švietimui (14 proc.).
Pasak G.Skaistės, visų biudžetų išlaidos didės 3,2 mlrd. eurų – liūto dalis naujų išlaidų yra susijusios su automatiškai ateinančiais įsipareigojimais, įtvirtintais įstatymuose: pavyzdžiui, dėl indeksavimo didės pensijos, įvairios išmokos. Vien socialinei apsaugai išlaidos didėja 1,3 mlrd. eurų.
Ministerija skelbia, kad žmonių pajamų didinimui numatyta 1,9 mlrd. eurų daugiau lėšų nei pernai.
Nuo 2025 metų 12,3 proc. didės minimali mėnesinė alga (MMA) – tokią algą uždirbantys į rankas gaus 69 eurais daugiau.
Taip pat didės atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams: gydytojai nuo kitų metų į rankas uždirbs 305 eurais daugiau, slaugytojai – 141 euru daugiau, rezidentai – 144 eurais daugiau, mokytojai nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos – 142 eurais daugiau, dėstytojai – 164 eurais daugiau, kultūros ir meno darbuotojai – 83 eurais daugiau.
„Vidutinis atlyginimų augimas visoje rinkoje sieks 7,5 proc., tai viešo sektoriaus darbuotojams darbo užmokestis kils tiek pat arba daugiau. Mokytojams nuo rugsėjo buvo padidintas atlyginimas 15 proc., tai kitas didinimas bus nuo kitų metų rugsėjo – augs 8 proc.“, – komentavo G.Skaistė.
Dėl socialinių išmokų indeksavimo didės įvairios išmokos: vaiko pinigai paaugs 26 eurais iki 122,5 eurų, vienišo asmens išmoka augs 4 eurais iki 42,29 eurų.
Pasak finansų ministrės, didelę biudžeto išlaidų dalį užima socialinė parama, nes ji susijusi su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu, kuris priklauso ir nuo maisto kainų, kurios sparčiai augo.
Dar viena didelė visuomenės grupė, kuriai kitąmet didės pajamos – senjorai. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, planuojama, kad augs 81-u euru iki 721 euro. Tai palies 637 tūkst. žmonių.
NPD didinti neplanuoja
Tiesa, nors pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kilo neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kitąmet jo didinti neplanuojama. Šiemet jis siekia 747 eurus.
„Kadangi poreikiai dideli – tiek socialinių išmokų indeksavimui, tiek ir pensijų indeksavimui – visa erdvė išnaudota dabartiniams įsipareigojimams. NPD pernai didintas dvigubai sparčiau nei MMA augo – 20 proc., todėl tam tikri sprendimai ir avansu padaryti. Spartesnis NPD didinimas buvo numatytas su mokesčių pertvarka, kuri Seime nebuvo patvirtinta. Visos galimybės buvo išnaudotos, daugiau tos erdvės nebėra“, – komentavo finansų ministrė.
Pasak jos, NPD formulėje įrašyta, kad didinant MMA, bet nedidinant NPD imties, gyventojų imtis, kuriems taikomas NPD, išsiplečia.
„Dėl MMA didinimo 100 mln. eurų bus gauta mažiau GPM net nedidinant NPD“, – sakė ministrė.
Gynybai – 3 proc.
Pasak G.Skaistės, išlaidos gynybai sudarys 3,03 proc. nuo BVP bei bus numatyta galimybė pasiskolinti papildomai, jei ekonominės galimybės tą leis.
„Kai buvo priimtas Valstybės gynybos fondas su papildomomis pajamomis, sutarta, kad bus skirta 3 proc. BVP krašto apsaugai, tai tvarus sprendimas“, – sakė ministrė.
2025 metams Krašto apsaugos ministerijos biudžetas sieks 2,5 mlrd. eurų, iš jo valstybės gynybos fondas sudaro 240,2 mln. eurų.
Kaip teigia ministerija, Vyriausybė, politinės partijos, verslo ir nevyriausybinės organizacijos vieningai sutarė, jog kritiškai svarbiems poreikiams – Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos vystymui ir kontrmobilumo priemonėms – įgyvendinti reikia 3 proc. BVP finansavimo, numatant tam papildomus tvarius šaltinius, o visi kiti poreikiai, kurie viršija 3 proc. BVP ribą, bus įgyvendinami sukūrus patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Šiomis priemonėmis pasinaudoti galima tinklalapyje gynybosfondas.lt
Tuo pačiu 2025 m. valstybės biudžeto projekte tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams.
3 proc. nuo BVP gynybai numatyta ir 2026 bei 2027 metais.
Investicijos Lietuvos ateičiai
2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai pertvarkai. Šioje srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai.
Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui, rinkos poreikius atliepiančios profesinio ugdymo sistemos sukūrimui, vieno langelio principo karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti įdiegimui, efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Infrastruktūros fondas ir lėšos Lietuvos keliams
2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025–2027 m. Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą, pvz., karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą.
2025–2027 m. valstybės įnašas bei ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet. Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas didesnis finansavimas Lietuvos keliams – 784 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 563,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui planuojama skirti 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021–2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys -3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.