Kas tai? Vitalijus Majorovas, sertifikuotas miego konsultantas, verslininkas, nedvejodamas atsako – leiskite darbuotojams kokybiškai pailsėti ir skatinkite bei mokykite daryti tai tinkamai.
Išsimiegojęs darbuotojas – geresni rezultatai
„Į kiekvieną darbuotoją, nesvarbu, ar tai aukščiausio lygio vadovas, ar kitos specialybės atstovas, galime pažiūrėti kaip į sportininką. Kuo skiriasi profesionalas nuo mėgėjo? Profesionalūs sportininkai po treniruočių ar varžybų ypatingą dėmesį skiria atsistatymui, jėgų atgavimui. Tad jeigu mes save laikome profesionalais, motyvuotais ir prasmę tame, ką darome, matančiais darbuotojais, privalome skirti laiko protiniam atsistatymui. Jeigu neskiriame tam laiko – ilgainiui pavargtame, perdegame ir prarandame bet kokią motyvaciją veikti. Tokiu atveju jokios organizacijų siūlomos motyvacijos priemonės nepadės“, – teigia V.Majorovas.
Kaip vieną pagrindinių atsistatymo komponentų specialistas įvardija miego reikšmę. Anot jo, daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad kokybiškas ir žmogui reikalingas maždaug septynių valandų miegas pirmiausia reiškia gerą savijautą, užtikrina proto aštrumą, produktyvumą, atsparumą stresui, o tai leidžia pasiekti didelių rezultatų.
„Ne viena dešimtis tyrimų parodė, kad miegas yra labai svarbus mūsų savijautai ir gerovei. Žmonių gebėjimui mokytis, susikaupti ir išsaugoti informaciją didelę įtaką daro tai, kaip gerai jie yra pailsėję. Žvelgiant iš organizacijos perspektyvos – miego trūkumas turi tiesioginės įtakos darbo rezultatams“ – sako pašnekovas.
Visiems, siekiantiems pagerinti miego kokybę, specialistas rekomenduoja vadovautis „10-3-2-1“ taisykle. „Ji padeda įsiminti, kiek valandų prieš miegą reikia maksimaliai vengti didžiausių kokybiško miego priešų. Dešimt valandų iki miego reikėtų atsisakyti alkoholio bei kofeino, tris valandas – jau būti pavalgius vakarienę, dvi – vengti mėlynos šviesos (ekranų ir kitų prietaisų), išvėdinti kambarį, galiausiai valandą prieš miegą – užsiimti stresą mažinančia veikla. Ji kiekvienam gali skirtis – nuo kvėpavimo pratimų, karštos vonios ir kitų malonių ritualų“, – pataria sertifikuotas miego konsultantas, verslininkas, kuris daugiau konkrečių patarimų pateiks gegužės 17 d. vyksiančioje konferencijoje – parodoje „Motivated at work 2022“.
Premijos už kokybišką miegą
Anot V.Majorovo, mūsų šalyje veikiančios organizacijos bei vadovai kol kas neskiria ypatingo dėmesio padėti darbuotojams užtikrinti geresnę miego kokybę. „Sakyčiau kol kas esame pirmame lygyje, kai organizacijos jau pradeda edukuoti temomis apie kokybiško poilsio reikšmę gyvenimo ir darbo rezultatų gerovei. Antras lygis pasiekiamas tuomet, kai tos priemonės taikomos praktiškai. Galime matyti, kad mūsų šalyje veikiantys pažangūs verslai, startuoliai jau siūlo savo darbuotojams įvairių priemonių. Na, o trečias lygis – tai dar vienas ekstra žingsnis į priekį. Pavyzdžiui, darbuotojams išdalinami gliukozės matuokliai, miego apyrankės, reguliariai atliekami kraujo tyrimai, specialiais testais nustatomas nuovargio lygis ir panašiai. Kol kas pas mus taip kompleksiškai į darbuotojų poilsį žiūrima itin retai“, – sako V.Majorovas.
Štai Vakaruose jau gimusi ne viena iniciatyva, orientuota į darbuotojų kokybišką miegą. Pavyzdžiui, amerikiečių įmonė „Aetna“ moka savo darbuotojams kiek daugiau nei 1 JAV dolerį už kiekvieną naktį, kurios metu jie miega septynias ar daugiau valandų.
„Kai kurios kitos organizacijos, beje, kelios jų yra ir pas mus, Lietuvoje, turi įrengtus taip vadinamus „pogulio kambarius“ (angl. „nap rooms“), kuriuose darbuotojai gali 10-15 minučių popiet prisnūsti. Tai -irgi moksliškai įrodyta veiksminga praktika. Dar kitos įmonės nuolat primena darbuotojams apie miego bei poilsio reikšmę, daro konkursus darbuotojams. Pavyzdžiui, tie, kurie, remiantis apyrankių, fiksuojančių miego parametrus, duomenimis, išmiega virš septynių valandų, gauna tam tikrą prizą“, – pavyzdžių pateikia vienas iš „Motivated at work“ konferencijos pranešėjų.
Organizacijos imasi ir kitokių iniciatyvų, kad vakaro metas kiekvienam darbuotojui būtų ramus, netrikdantis poilsio darbiniais reikalais. Pavyzdžiui, apriboja darbuotojų galimybę siųsti ir gauti el. laiškus pasibaigus darbo valandoms savo geografinėje vietovėje, draudžiama organizuoti nuotolinius susitikimus ar skambučius po darbo valandų.
Jei darbuotojas nematys prasmės, poilsis nepadės
„Žinoma, turime aiškiai atskirti – net jeigu žmogus yra labai motyvuotas, jaučiasi energingas, o ateina į komandą, kurioje nuolatinė negatyvi atmosfera, piktas vadovas, nepatenkinti kolegos, tuomet niekas nepadės. Pavyzdžiai, moksliniai tyrimai rodo, kad tokiais atvejais, kai žmonės jaučia stresą, kad ir prieš pokalbį su vadovu, ką jie bedarytų – taisyklingai maitintųsi ar kokybiškai miegotų, jų gliukozės kiekis kraujyje vis tiek šokinės, o tai, žinoma, neigiamai veikia mūsų sveikatą ir savijautą. Tad, jeigu aplinka kelia stresą, geriau ją keisti. Tai kiekvieno žmogaus rankose“, – sako V.Majorovas.
Kitas reikšmingas aspektas – matyti prasmę tame, ką darai. „Jeigu žmogus nemato prasmės savo darbe, tuomet irgi vargu ar galime kalbėti apie motyvaciją bei jos gerinimą. Jei nėra prasmės, autonomijos, tuomet nei pinigai, nei jokios kitos motyvacijos priemonės neteiks ilgalaikės naudos. Todėl kiekvieno darbdavio ypač atsakinga užduotis yra kalbėti su savo žmonėmis, atliepti jų poreikius, padedančius kurti prasmę“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Darbuotojams, kurie mato prasmę darbe ir nori būti produktyvūs, specialistas rekomenduoja ne tik gerai išsimiegoti, bet ir atkreipti dėmesį į kitus svarbius dalykus, kurie stipriai keičia kasdienę savijautą. „Svarbiausi jų – tinkama mityba, judėjimas, reguliarus kraujo tyrimų parametrų stebėjimas, leisiantis laiku identifikuoti problemas“, – komentuoja V.Majorovas.
Pagrindinis šių metų konferencijos – parodos „Motivated at work 2022“ tikslas – kartu su įvairių sričių Lietuvos bei užsienio specialistais pasidalinti realiomis praktikomis ir kartu ieškoti atsakymų, kaip kurti motyvuojančią darbo aplinką, auginti darbuotojų kompetencijas bei lojalumą. Paroda kvies susipažinti su produktais bei paslaugomis motyvuojančiai aplinkai ir patogiai darbo vietai kurti, pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Konferenciją organizuoja Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA) kartu su Lietuvos parodų ir kongresų centru „Litexpo“.
