„Kai perskaitau interviu mūsų ministro (Arvydo Sekmoko – 15min.lt), kai jis sako, kad įgyvendinimui mūsų nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos reikia kas metai po 4 mlrd. Lt., tai man kyla nuostaba – o iš kur pinigai?“ – žurnalistams sakė R.Rudzkis.
Didelė problema Lietuvoje, anot ekonomisto, yra ta, kad šalyje nėra jokio rimtesnio ekonominio centro, kuris aptarnautų Vyriausybę ir padėtų realiai įvertinti situaciją.
„Esu sakęs ir mūsų premjerui – labai smagu sudarinėti vizijas, kas su Lietuva bus 2030 metais, bet daug sunkiau ir svarbiau – kas bus 2015 metais, kur reikia viską pagrįsti įvairiais skaičiavimais, įvairius scenarijus apsvarstyti“, – sakė ekonomistas.
„Aš per mažai, žinoma, žinau, bet kas mane stebina šitoje Vyriausybėje – aš visiškai nematau jokių skaičiavimų, tai tiesiog stulbina“, – dar pridūrė R.Rudzkis.
Apokaliptinio scenarijaus nesitiki
Ekonomistas žurnalistus ramino – esą „Snoro“ nacionalizacija rimtesnio poveikio nei bankinei sistemai, nei ekonomikai neturės. Be to, jei Europos valstybės imsis ryžtingų veiksmų sprendžiam euro zonos skolų krizę, į recesiją nugrimzti neturėtume.
„Jeigu vis dėlto Europos Sąjungos lyderiai ras būdus ir pradės ryžtingiau elgtis, jeigu sprendimai bus ryžtingi, Baltijos šalys demonstruos nedidelį augimą. Gal ta Europos Komisijos prognozė (Lietuvos BVP augs 3,4 proc. kitąmet – 15min.lt) yra optimistinė, bet vis tiek rodiklis bus teigiamas. Jeigu vis dėlto įsisiūbuos ta krizė, tai galime pamatyti, ką tik nori“, – svarstė R.Rudzkis.
Visgi jis tikisi, kad apokaliptinis scenarijus neišsipildys. Tokiu atveju kitąmet Lietuvos ekonomika, DNB analitikų teigimu, turėtų ūgtelėti apie 2,5 proc. Į priekį šalies ekonomiką trauks eksportuojantis verslas, kuris, R.Rudzkio teigimu, yra labai išradingas.