„2006 metais verslininkai vadovavosi logika, kad darbuotojų yra pakankamai. Didelių atlyginimų mokėti nereikia, nes visus galima nesunkiai pakeisti. Po dvejų metų tapo aišku, kad kvalifikuotų darbuotojų iš tiesų nėra. Prasidėjo konkurencija dėl darbo jėgos. Atlyginimai kilo didžiuliais tempais. Ar verslas, mokėdamas mažus atlyginimus, neužlips ant to paties grėblio, kai po kurio laiko neturėsime darbuotojų ir juos teks vežti iš trečiųjų šalių? Ar verta taip rizikuoti ir vaikytis greito pelno nemąstant apie įmonių ateitį?“, – „Žinių radijui“ teigė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.
Prispaudė mokesčiai
Prieš keletą dienų finansų ministrė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai neproporcingai dideli, todėl mokesčių sistemą reikėtų subalansuoti. Tokie teiginiai nustebino A.Černiauską.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./A.Černiauskas teigia, kad jau atėjo laikas vėl didinti per krizę sumažintas algas. |
„Krizės metu, kai kitos šalys didino minimalų darbo užmokestį ir mažino mokesčių naštą dirbantiesiems, mūsų valdžia sumažino pelno mokestį nuo 20 iki 15 proc. ir padidino pridėtinės vertės mokestį, kurį per vartojimą sumoka mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Vyriausybė dar labiau atlaisvino kapitalą ir apmokestino darbo jėgą. Šie faktai aiškiai rodo, kad valdžia atstovauja stambiajam kapitalui“, – piktinosi jis.
Profesinių sąjungų atstovo nuomone, tai sukūrė rimtų problemų ne tik skurstantiems darbuotojams, bet ir verslui. „Mūsų atlyginimai ir taip nėra dideli, o mokėdami tokius mokesčius stabdome vidaus vartojimą. Uždirbtus pinigus dauguma žmonių išleidžia būtiniausioms reikmėms – maisto produktams, komunalinėms paslaugoms. Papildomam vartojimui lėšų nebelieka. Tai tampa rimtu Lietuvos ekonomikos augimo stabdžiu“, – sakė pašnekovas.
Pasak A.Černiausko, dabar pats laikas prisiminti solidarumo ir socialinės atsakomybės idėjas. „Darbdavių žodžiai, kad darbuotojai su mumis nesidalija nuostoliais, o nori dalytis pelnu, per krizę buvo paneigti. Įmonėse darbuotojai sutiko susimažinti atlyginimus, kad verslas išliktų, bet su sąlyga, jog atlyginimai grįš į prieš krizę buvusį lygį“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.
Verslas nesutaria
Politikų pažadai nuo Naujųjų metų didinti minimalią mėnesio algą suskaldė verslo bendruomenę. Dalis verslininkų nuogąstauja, kad tai skaudžiai smogs įmonėms ir paskatins naują nedarbo bangą.
Ar žmonėms padės darbo jėgos mokesčių mažinimas, kai bus apmokestinti jų butai ar automobiliai?
„Skirtingai nei Pramonininkų konfederacija, mes pasisakome už minimalaus atlyginimo didinimą bent iki tūkstančio litų“, – „Žinių radijui“ teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Anot jo, neproporcingai didelis darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje akivaizdus. „Būtų galima diskutuoti dėl mokesčių sistemos peržiūrėjimo, tačiau valdžia dažniausiai nemažina mokesčių, o tik prideda naujus. Man labai gaila, kad dabartinės valdžios finansų patarėjai sėdi užsidarę juodmedžio bokšte ir nenusileidžia iki tautos“, – teigė verslininkų atstovas.
Skirtumo nepajus
Vertindamas finansų ministrės teiginius, kad darbo jėgos mokesčių naštą mažinti leistų nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pasigedo ekonominės logikos.
„Jei norima subalansuoti situaciją, kodėl kalbama apie kitų mokesčių didinimą? Ar žmonėms padės darbo jėgos mokesčių mažinimas, kai bus apmokestinti jų butai ar automobiliai? Taip, statistiškai atlyginimas padidėtų, bet tą skirtumą išleistume naujoms rinkliavoms“, – „Žinų radijui“ sakė ekonomistas.
Pasak jo, papildomi kapitalo mokesčiai dar labiau komplikuotų problemą. „Apmokestindami kapitalą tik pakenksime dirbančiam žmogui. Kai apmokestiname investicijas, tai ne kažkokius mistinius pelnus iš verslo ištraukiame, o trukdome kurti darbo vietas“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Ateitis nedžiugina
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad tikėtis mažesnio darbo jėgos apmokestinimo artimiausioje ateityje sunku.
„Iš kiekvieno dirbančio žmogaus vidutiniškai per mėnesį „Sodra“ paima 750 litų. Jei šią sumą mažintume, turėtume mažinti ir pensijas, motinystės pašalpas, bedarbių išmokas arba rasti būdų, kaip kompensuoti skirtumą. Šaltiniai yra labai realūs, ne vieną kartą siūlyti Seime. Jei Seimas ryžtųsi apmokestinti turto pajamas, dividendus, santaupas bankuose, tai ta dalimi galima būtų mažinti socialinio draudimo mokesčių naštą ir didinti atlyginimus. Bet senstant visuomenei mums ir taip reikės papildomų pajamų pensijų ir sveikatos draudimams“, – sakė parlamentaras.
Penktadienį 13 val. 10 min. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ svarstysime „Ar nepilnamečių žiaurumas – visuomenės abejingumo atspindys?“
