„Augant šalies ekonomikai, kylant gyventojų darbo užmokesčiui ir plečiantis transporto priemonių parkui, šiemet turėtų augti tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo rinkos. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau principingai vertins atvejus, kai draudimo bendrovės reikalaus neadekvačiai didelių įmokų už transporto priemonių privalomąjį draudimą“, – pirmadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2018 m. šalies draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas augs 8–9 proc.: „Tai šiek tiek nuosaikesni plėtros tempai nei 2017 m., kai visa draudimo rinka, preliminariais duomenimis, išaugo 11,7 proc. Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų ES valstybių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pernai pasirašė 792,6 mln. Eur draudimo įmokų“.
Anot Lietuvos banko, pagrindinis draudimo rinkos plėtros skatinimasis veiksnys tiek pernai, tiek šiemet – daugiau nei du trečdalius visos rinkos sudaranti ne gyvybės draudimo šaka.
„Šios šakos draudimo įmokų suma pernai padidėjo daugiau nei penktadaliu ir sudarė 561,2 mln. Eur. Ne gyvybės draudimo portfelis smarkiai ūgtelėjo dėl rekordiškai padidėjusių transporto priemonių draudimo portfelio apimčių. Tokiam dideliam augimui įtakos turėjo gerokai išaugęs vidutinės draudimo įmokos dydis. Šiemet ne gyvybės draudimo rinka turėtų padidėti 10–12 proc.“, – teigiama pranešime.
Pernai 6,2 proc. nuosmukį patyrusi gyvybės draudimo rinka (iš viso surinkta 231,3 mln. Eur įmokų) šiemet, Lietuvos banko teigimu, turėtų grįžti į augimo kelią: „Numatoma, kad 2018 m. gyvybės draudimo rinka plėsis 3–4 proc. Šiai draudimo šakai didžiausią įtaką turi su indeksu ir investiciniais vienetais susijusio draudimo apimčių pokyčiai. Juos labiausiai lemia gyventojų pajamų pokyčiai, taip pat mokesčių paskatos. Be to, nuo 2018 m. gegužės 25 d. visoje ES įsigaliojus naujiems reikalavimams, bus geriau apsaugoti vartotojų duomenys“.
Asociacija: tai pavyzdys, kokią žalą nuosekliai sistemai daro dažnas įstatymų keitimas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas atsiųstame komentare žiniasklaidai rašo, kad 2017-ieji buvo prisitaikymo prie lubų GPM susigrąžinimui įvedimo metai, todėl nemažai daliai gyventojų, kurie per gyvybės draudimą kaupia senatvei ir draudžiasi nuo ligų bei nelaimių, prireikė koreguoti savo taupymo ir kaupimo įpročius. Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo įmokos 2017 m. siekė 231,3 mln. eurų ir buvo 6,2 proc. mažesnės negu 2016 m.
„Tai vertiname kaip rinkos reakciją į lubų valstybės skatinimui įvedimą, nes labiausiai sumažėjo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos – gavę premijas ar kitų pajamų žmonės, matyt, pasiskaičiavo, kad į lubas nebetilps, o pakeisti taupymo įpročius, pasididinti periodines įmokas reikia laiko“, – pastebi A.Bakšinskas.
Jis pridūrė, kad GPM įstatymo pakeitimas, pagal kurį atgaline data buvo iki 300 eurų apribota maksimali susigrąžinama suma kaupimui ateičiai per gyvybės draudimą ir trečios pakopos pensijų fondus, yra pavyzdys, kokią blogą įtaką nuosekliai sistemai daro dažnas įstatymų keitimas.
„Žinant, kad įprotis pradėti kaupti pensijai nuo jaunystės Lietuvoje dar tik formuojasi. Natūralu, kad pradėjus kaupti vėliau reikia atsidėti didesnes sumas – tai būtina norint sukaupti reikšmingesnę sumą senatvei. Tačiau dabartinės lubos tą smarkiai apriboja”, – pridūrė A.Bakšinskas.
Pranešime teigiama, kad pernai užfiksuotas gana žymus periodinių gyvybės draudimo įmokų augimas: nepaisant lubų įvedimo, periodinės įmokos perkopė 211 mln. Eur ir buvo 8,5 proc. didesnės, negu 2016 m.