Ekonomistai mano, kad pagrindinės palūkanų normos šiame posėdyje nebus pakeistos. Anot jų, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,4 proc., o tai reiškia, kad bankams ir toliau teks mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.
Manoma, kad Valdančioji taryba patvirtins planą, pagal kurį kiekybinis skatinimas 2018 metų gruodį bus užbaigtas, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Taigi ECB taps trečiuoju iš didžiausių pasaulio centrinių bankų, kurie užbaigs kiekybinio skatinimo programą. Prieš tai tokį sprendimą priėmė Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Anglijos bankas. Tuo tarpu Japonijos centrinis bankas ir toliau įgyvendina skolos vertybinių popierių išpirkimo programą.
ECB kiekybinio skatinimo programos įgyvendinimą apsunkino euro zonos sudėties unikalumas: bendros valiutos bloką sudaro 19 šalių ir kiekviena iš jų turi savo mokesčių sistemą bei valstybės išlaidų politiką, pažymi ekspertai.
Iš pradžių buvo numatyta, kad kiekybinio skatinimo programa euro zonoje galios 18 mėnesių, o jos apimtis sudarys 1 trln. eurų. Tačiau galiausiai programa tęsėsi beveik ketverius metus ir ECB atsiėjo 2,6 trln. eurų.
Kai kurie ekspertai teigia, kad tokios milžiniškos išlaidos prisidėjo prie to, jog regione iškilo euroskeptikų partijos, ECB priekaištaujančios dėl to, kad centrinis bankas stipresnių euro zonos šiaurės šalių sąskaita palaiko silpnesnes pietines šalis.
„Manau, kad ekonominiu požiūriu kiekybinis skatinimas Europos Centriniam Bankui buvo sėkmingas, bet politiniu požiūriu tai buvo beveik katastrofa, – pažymėjo „EFG Bank“ vyriausiasis ekonomistas Stefanas Gerlachas (Štefanas Gerlačas). – Tai susiję su tuo, kad euro zona nėra viena ekonomika, o vienija nepriklausomas valstybes.“
Kiekybinio skatinimo ECB ėmėsi vėliau negu FRS ar Anglijos bankas ir programą baigia gana sudėtingu laiku, pažymi analitikai.
Euro zonos ekonomikos metinis augimo tempas šių metų trečiąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,6 proc. ir metinis prieaugis buvo mažiausias per ketverius metus. Tuo tarpu Vokietijos ekonomika – didžiausia euro zonoje – liepos–rugsėjo mėnesiais smuko ir ketvirčio nuosmukis buvo pirmasis nuo 2015 metų pradžios.
Kad sušvelnintų smūgį investuotojams, ECB gali paskelbti išsamią informaciją apie savo tolesnę strategiją, pagal kurią jis greičiausiai reinvestuos įplaukas iš obligacijų išpirkimo, kad užtikrintų balanso stabilumą. Jeigu lėšos bus reinvestuojamos į ilgalaikes obligacijas, tai gali papildomai paremti ekonomiką, mano ekspertai.
Ekonomistai taip pat mano, jog ECB patvirtins, kad indėlių palūkanų normą jis padidins ne anksčiau 2019 metų pabaigos, rašo „The Wall Street Journal“. Tai taip pat sumažins ekspertų nuogąstavimus, jog ECB politika gali pakirsti ekonomikos augimą, kuris jau lėtėja.
Pirkti obligacijas ECB pradėjo 2015 metų pradžioje, praėjus keliems mėnesiams po to, kai savo kiekybinio skatinimo programą užbaigė JAV centrinis bankas.
Kiekybinis skatinimas palūkanų normas iki beveik nulinio lygio jau sumažinusiems centriniams bankams padeda palaikyti silpstančią ekonomiką išperkant vyriausybės ir kitas obligacijas ir tokiu būdu skatinant ilgalaikių palūkanų normų mažėjimą.
Kiekybinio skatinimo programa padarė teigiamą poveikį euro zonos ekonomikai. 2016 ir 2017 metais bendros valiutos bloko ekonomika augo sparčiau negu Jungtinių Valstijų ūkis. Be to, kol galiojo ši programa, regione buvo kuriama po maždaug 195 tūkst. darbo vietų per mėnesį. Metinė infliacija euro zonoje lapkritį sudarė 2 proc. ir tai maždaug atitiko ECB nustatytą tikslinį rodiklį.
ECB posėdis pasibaigs ketvirtadienį antroje dienos pusėje, o kiek vėliau įvyks tradicinė euro zonos centrinio banko Mario Draghi spaudos konferencija.
