25 narių banko Valdančioji taryba ketvirtadienį susitinka jau antrą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tuo tarpu su euro zonos ekonomikos perspektyvomis susijęs neapibrėžtumas vis dar nesisklaido.
Kovo mėnesį vykusiame posėdyje ECB paspartino savo obligacijų pirkimo programos užbaigimą, leisdamas suprasti, kad gali visiškai nutraukti programą jau liepą.
Anot ECB prezidentės Christine Lagarde, tada „po kurio laiko“ bus pradėtas palūkanų normų didinimo ciklas – tai gali įvykti „po savaitės“ arba „po kelių mėnesių“.
Visgi ECB skirti raginimai imtis veiksmų per daug nedelsiant pastaruoju metu sustiprėjo, kainoms toliau augant, o karui Ukrainoje didinant išlaidas energijai, žaliavoms ir maistui.
Infliacija euro zonoje kovo mėnesį pasiekė 7,5 proc. – istorinį lygį, gerokai viršydama paties banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Tuo tarpu augančios naftos ir dujų kainos bei tiekimo grandinių trikdžiai kelia grėsmę ekonomikos augimui.
Didelis neapibrėžtumas reiškia, kad ECB veikiausiai elgsis atsargiai.
Ketvirtadienio posėdyje „velykiniais kiaušiniai dalinami nebus“, – prognozuoja „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
„Galima tikėtis gyvų diskusijų, bet svarbaus sprendimo – dar ne“, – pridūrė jis.
Tolimesni žingsniai
Analitikai nekantriai laukia Ch.Lagarde spaudos konferencijos, kad sužinotų, kaip ECB galėtų reaguoti toliau.
Tarp dalykų, kurių jie tikisi išgirsti, yra „dar viena užuomina, kad ECB gali padidinti palūkanų normas kiek vėliau šiais metais“, – teigė H. Schmiedingas, o šią politikos kryptį skatina „vanagiškiau“ nusiteikę Valdančiosios tarybos nariai.
Tradiciškai konservatyvaus Vokietijos centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis perspėjo, kad negalima pradėti „veikti per vėlai“.
Jei ECB nuspręstų didinti palūkanų normas, tai būtų pirmasis padidinimas per daugiau nei dešimtmetį.
Šiuo metu palūkanų normos yra istoriškai žemame lygyje.
Frankfurte įsikūrusi institucija netgi nustatė neigiamą indėlių palūkanų normą – minus 0,5 proc., o tai reiškia, kad bankai moka už ECB laikomą grynųjų pinigų perteklių.
Centriniai bankai palūkanų normų kėlimą naudoja kaip įrankį infliacijai sutramdyti, tačiau per anksti startavus, rizikuojama pakenkti ekonomikos augimui.
Pastarojo ECB posėdžio protokolai atskleidė, kad daugelis Valdančiosios tarybos narių norėjo, kad būtų imtasi „neatidėliotinų tolesnių žingsnių“ infliacijai įveikti, nepaisant vis stipriau apsiniaukiančios ekonominės padangės.
Anglijos bankas, JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Kanados bankas jau pradėjo didinti palūkanų normas.
Banko ING makroekonomikos skyriaus vadovas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis) teigė manantis, kad ECB palūkanų normos pasitrauks iš neigiamos teritorijos „vėliausiai maždaug metų sandūroje“.
Pasenusios prognozės
ECB prognozė, kad 2022 metais infliacija išsilygins ir sieks 5,1 proc., „jau paseno“, pridūrė C.Brzeski.
Dėl nuolatinių didelių energijos sąnaudų ir naujų sankcijų, galinčių dar labiau apriboti tiekimą iš Rusijos, mėnesinė infliacija gali įžengti į „dviženklę“ teritoriją.
Sparčiai didėjančios energijos kainos taip pat priverstų verslą ir vartotojus mokėti didesnes sąskaitas ir „apsunkintų ekonominę veiklą ateinančiais mėnesiais“, pažymėjo analitikas.
Pastaraisiais metais ECB kas mėnesį skirdavo milijardus eurų vyriausybės ir įmonių obligacijų pirkimui, kad paskatintų ekonomiką ir išlaikytų kreditų srautus 19 valstybių bloke.
Nors paskatos laipsniškai naikinamos, atėjus naujai krizei, kai kurie spėlioja, ar ECB galėtų sukurti naują priemonę karo poveikiui suvaldyti.
„Geostrateginė“ programa sumažintų riziką, kad tam tikroms euro zonos šalims padidės skolinimosi išlaidos, kas apsunkintų jų galimybes finansuoti atsaką į karą, mano IESEG verslo mokyklos direktorius Ericas Doras.
Pasak E.Doro, ryžtas pasitelkti naują įrankį gali būti „pakankamas“, kad būtų išlaikytos mažos sąnaudos, nors tikriausiai dar „per anksti“ jį pradėti įgyvendinti.