Kovą bazinė palūkanų norma buvo padidinta ketvirčiu procentinio punkto ir FRS vadovas Jerome‘as Powellas bei kiti centriniai bankininkai po minėto posėdžio buvo minėję, kad, pasibaigus gegužės 3–4 dienomis rengiamam posėdžiui, gali būti paskelbta apie normos padidinimą puse procentinio punkto.
JAV pinigų politiką formuojančiam Federaliniam atvirų rinkų komitetui (FOMC) tenka nemenkas iššūkis - kaip pažaboti kainų spaudimą nenugramzdinant didžiausios pasaulyje ekonomikos į recesiją.
Kylant infliacijai, FRS „yra pasirengęs veikti agresyviai“, prognozuoja verslo konsultacijų bendrovės „Grant Thornton“ vyriausioji ekonomistė Diane Swonk.
Metinė infliacija JAV kovą pasiekė 8,5 proc. ir buvo didžiausia per daugiau kaip 40 metų. Nors po pandemijos ekonomika sėkmingai atsitiesė, bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmus tris šių metų mėnesius smuko 1,4 procento.
Jeigu nuosmukis bus fiksuotas ir antrąjį ketvirtį, tai pagal techninę apibrėžtį reikš recesiją.
Analitikai aiškina, kad išvengti nuosmukio per agresyvaus pinigų politikos griežtinimo ciklą yra sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad kainų kilimą iš dalies skatina veiksniai, kurių FRS negali kontroliuoti, kaip antai karas Ukrainoje ar COVID-19 karantinai Kinijoje.
„Nemažai FRS pareigūnų yra skeptiškai įvertinę galimybes šiame žaidimo etape pasiekti minkštą nusileidimą. Net J.Powellas yra pasakęs, kad nusileidimas gali būti „minkštokas“, o ne minkštas“, – pažymėjo D.Swonk.
J.Powellas yra sakęs, kad centrinis bankas veiks greitai ir pirmenybę teiks palūkanų normų didinimui. Anot jo, prireikus normos bus ne kartą didinamos po puse procentinio punkto.
Kathy Bostjancic iš konsultacijų bendrovės „Oxford Economics“ mano, kad birželį bazinė palūkanų norma JAV bus padidinta dar puse procentinio punkto. Jos vertinimais, iki metų pabaigos ši norma pasieks 2,13 proc., o iki 2023 metų vidurio – 2,63 procento.
