Programų lietuvinimas – kam to reikia?
Programų lokalizavimas – į knygų vertimą panašus procesas, beje, ne ką mažiau ir svarbus. Pirmiausia tai daroma siekiant padėti vartotojams patogiau naudotis viena ar kita programa, atverti didesnes naudojimosi technologijomis galimybes tiems, kurie nėra itin gerai įvaldę anglų kpralbos.
Tačiau programų lietuvinimas, kuriam naudojamos Europos Sąjungos fondų lėšos, svarbus ir kultūriniu bei ekonominiu požiūriu. Pirmiausia, lokalizavus programas, jos tampa prieinamos didesniam vartotojų skaičiui, tai padidina jų populiarumą, paklausą, naudojimosi efektyvumą. O antra, programų lokalizavimas atlieka itin svarbų vaidmenį kalbant apie kalbų saugojimą. Jei angliškai žmonės „kalbės“ ir su kompiuteriu, prie kurio praleidžiame itin daug laiko, pamažu iškils grėsmė ir jų pačių kalbai, kultūrai.
Jei angliškai žmonės „kalbės“ ir su kompiuteriu, prie kurio praleidžiame itin daug laiko, pamažu iškils grėsmė ir jų pačių kalbai, kultūrai.
Su programų lokalizavimu dirbanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. dr. Valentina Dagienė tikino, kad lietuvių kalbos išsaugojimas būtent informacinių technologijų srityje – labai svarbus.
„Kompiuterių programų gimtąja kalba poreikis yra toks pat natūralus, kaip ir knygų gimtąja kalba, juk pastarosios yra verčiamos“, – aiškino pašnekovė. V. Dagienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad programų lietuvinimas mažina ir socialinę atskirtį, tuomet jos tampa prieinamos ir suprantančiam anglų kalbą, ir ne.
Dėl naudos klausimų nekyla
Svarbiausias, žinomiausias ir populiariausias programas į savo kalbas yra išvertusios beveik visos Vakarų ir Vidurio Europos valstybės. V. Dagienė atskleidė, kad programų lokalizavimo mastai pasauliniu mastu vis auga, o tam skiriamų lėšų daugėja sparčiau, nei, pavyzdžiui, skiriamų programavimui.
Kiekvienos šalies lokalizuotų programų kiekis, savaime aišku, skiriasi, mat tai, kokias programas versti, o kokias ne, nulemia ne tik ištekliai ir galimybės. „Svarbiausias kriterijus yra programos naudotojų skaičius.
Yra teigiama, kad programą reikia lokalizuoti, jeigu ja naudojasi daugiau kaip tūkstantis žmonių. Vargu ar yra statistika, kiek per metus lokalizuojama programų. Vertimo, lokalizavimo įmonės neskelbia viešai informacijos, kiek programų jos lokalizavo. Paprastai pateikiami tik keli pavyzdžiai konkrečių vertimo įmonių svetainėse, su kuo bendradarbiauja, kieno programas lokalizuoja, pavyzdžiui, „Samsung“, „Microsoft“ ir pan.“, – komentavo V. Dagienė.
Yra teigiama, kad programą reikia lokalizuoti, jeigu ja naudojasi daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Profesorė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu vertinti ne tik kiekybę, bet ir lokalizavimo kokybę. „Nuo lokalizavimo kokybės priklauso programos naudojimo efektyvumas. Lokalizuotojų taisyklė – lokalizuotos programos forma ir turinys turi būti tokie, lyg programa būtų sukurta specialiai
lokalizavimo kalbos ir kultūros aplinkai“, – aiškino profesorė.
Vis dėlto, V. Dagienė pastebėjo, kad lokalizavimo kokybė Lietuvoje vertinama dar mažai, dėl to prasmunka prastai lokalizuotų programų, ir jos žemina lietuvių kalbos prestižą. „Reikia ne tik vertinimo, bet ir kokybės kontrolės, panašiai, kaip maisto ir kitų plataus vartojimo prekių kontrolė.
Lokalizavimo projekto metu kaip tik planuojama sukurti lokalizavimo kokybės vertinimo priemonę“, – dėstė pašnekovė.
Vienas pagrindinių dalykų, pasak V. Dagienės, kuris pagerintų programų lokalizavimo procesą – įsisąmoninimas, kad tai – ne vienkartinis, o tęstinis procesas. „Didelis lokalizavimo ir lokalizuotų programų panaudojimo stabdis Lietuvoje yra tai, kad daugelis nesupranta, jog lokalizavimas yra tęstinis procesas, kad nuolat išleidžiamos naujos originalių programų laidos, todėl sinchroniškai turi būti atnaujinamos ir lokalizacijos. FIGS šalių grupėje (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) šis lygis daugumai programų jau visiškai pasiektas, daugelyje kitų ES valstybių šalių – iš dalies arba jo siekiama“, – vertino profesorė.
Paklausta, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, V. Dagienė kalbėjo, kad pagal lokalizuotos programinės įrangos kiekį, įvertinant gyventojų skaičių, Lietuva yra ES šalių pabaigoje ir lenkia tik Airiją, Maltą, Rumuniją ir Bulgariją. Lietuvoje naudojamos tokios pat lokalizavimo priemonės, kaip ir kitose valstybėse. Bėda, kad dar turima mažai lietuviško tekstyno, ypač specifiniams tekstams, trūksta kontekstu praturtintos vertimo atminties, lietuvinimo kokybės įvertinimo priemonių.
Svarbiausia – suprasti programų lokalizavimo reikšmę ir vertę. Sakykime, tokia šalis kaip Islandija, kurioje apie 10 kartų mažiau gyventojų nei Lietuvoje, tai supranta itin gerai. Pastarojoje šalyje lokalizuojamos visos programinės įrangos, o programų lokalizavimui islandai skiria daugiau lėšų nei kai kurios kur kas didesnės valstybės.
