80 milijonų eurų – tokios sumos iš privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolininkų metų pradžioje nebuvo susigrąžinusi „Sodra“. Vasarį apie privalomus išieškojimus paskelbęs „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius skaičiavo, kad buvo apie 300 tūkstančių PSD skolininkų, jis vertino, kad pusė jų galėjo būti emigrantai.
Jau kovo pabaigoje jau buvo džiaugiamasi gerais rezultatais, kad skolininkų sumažėjo, o likusiems daugiau nei 200 tūkst. skolininkų buvo siunčiami pranešimai, daliai – apie privaloma skolų išieškojimą.
Nepraėjus nei pusei metų 15min pasiteiravo „Sodros“, kiek gi skolų pavyko susigrąžinti, ir kiek skolininkų liko.
Pateikti rezultatai stebina: šiuo metu „Sodra“ tebeturi 250 tūkst. PSD skolininkų, o bendra jų įsiskolinimo suma išaugo iki 90 mln. eurų.
PSD įmokų daugiau nei už 12 mėnesių šiuo metu nėra sumokėję apie 116 tūkst. žmonių – tikėtina, kad didelė dalis jų nėra Lietuvoje. Jų bendra įsiskolinimo suma – apie 68 mln. eurų.
Tūkstančiai deklaracijų
Metų pradžioje PSD skolų išieškojimo vajų paskelbusi „Sodra“ skaičiuoja, kad nuo metų pradžios sumokėta per 15 milijonų eurų įsiskolinimų už PSD – iš jų apie 11 mln. eurų žmonės sumokėjo patys, o likę 4 mln. eurų buvo išieškoti maždaug iš 60 tūkst. įsiskolinusiųjų už PSD žmonių.
„Įsiskolinusiųjų už PSD skaičius nuolat kinta – buvę skolingi žmonės padengia įsiskolinimus, pateikia dokumentus ir skolos jiems anuliuojamos, atsiranda naujų už PSD įsiskolinusiųjų“, – teigiama „Sodros“ atsiųstame komentare.
Tačiau itin didelį pasipiktinimą metų pradžioje „Sodros“ veiksmai sukėlė tarp emigrantų – skųstasi, kad „Sodra“ nepagrįstai užsiundo antstoliais Lietuvoje negyvenančius asmenis.
Tuomet „Sodrą“ užplūdo emigrantų prašymai ir kiti dokumentai dėl skolų nurašymo, institucijoms buvo teikiamos deklaracijos dėl išvykimo.
„Vasarį buvo gauta apie 22 tūkst. paklausimų, prašymų, dokumentų dėl PSD. Liepą tokių paklausimų, prašymų ir dokumentų buvo gauta apie 4 tūkst.“, – informaciją pateikia „Sodra“. Ji skaičiuoja, kad šiuo metu kas dieną dėl galimybės nemokėti PSD įmokų Lietuvoje kreipiasi apie 130 asmenų.
Daugiausia kreipimųsi sulaukiama iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos, Vokietijos.
Ž.Mauricas: vietoje meduolio pasirinktas botagas
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas itin griežtai vertina „Sodros“ pasirinktą būdą kovoti su skolomis.
„Manyčiau, kad čia vežimą reikėjo traukti, o ne stumti. Reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis gyventojų PSD patys nemoka, jie yra samdomi darbuotojai ir už juos sumoka darbdaviai. Gyventojai dažnu atveju net nežino, kad apskritai moka tą mokestį, o tie, kurie žino, neturi jokio supratimo, kiek jie sumoka ir ką jie už tai gauna“, – sako Ž.Mauricas.
Jis aiškina, kad Lietuvos gyventojai kitaip įsivaizduoja sveikatos apsaugą – tikisi, kad ji yra nemokama, mat netinkamai interpretuoja Konstituciją.
„Jei paprašo už ką nors susimokėti, o žmogus turi visiškai kitokį suvokimą ir niekada anksčiau nėra mokėjęs, aišku, kad tai sukelia pasipriešinimą, pyktį, nepasitenkinimą. Manau, kad buvo padaryta didelė klaida. Žmonės paprasčiausiai boikotuoja, o ekonomikai tai turi labai neigiamas pasekmes. Didžioji dalis tų žmonių ir nemokės: jie iš pykčio emigruos, stengsis registraciją pakeisti, galbūt eis į šešėlį, nerodys čia savo pajamų“, – sako Ž.Mauricas.
O turto išieškojimas, anot jo, „Sodrai“ šiuo atveju yra itin sudėtingas – tokiais atvejais, kai turto nėra, nebūna ir ko išieškoti.
„Išeina taip, kad masiškai švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai: išleisti pinigai tai kampanijai, o jei dar kreipiamasi į išieškojimo agentūras – bus išleista daugiau pinigų, nei kad galima susirinkti tuos keliasdešimt milijonų. Čia tipinis neūkiškumo pavyzdys ir tokių dalykų, deja, valstybės institucijose dar daroma daug. „Sodros“ reputacijai tai apskritai daro didelę žalą“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, PSD atveju reikalingi sisteminiai pokyčiai ir gyventojams „vietoje botago pasiūlyti meduolį“.
„Čia reikia pačią sistemą keisti. Kaip ir vairuotojų atsakomybės draudime – juk niekas neliepia jo per prievartą mokėti. Jis yra privalomas, bet niekas tavęs neverčia. Tačiau jei atėjus bėdai neturėtum draudimo, mokėtum iš savo kišenės. Žmonės patys jaučia savo kaltę ir atsakomybę. Tad žmonėms ir reikia parodyti tą meduolį“, – sako Ž.Mauricas.
Jis aiškina, kad PSD nemokantys gyventojai galėtų įklimpti į tūkstančius eurų siekiančias skolas, jei jų gyvybę tektų gelbėti biudžeto lėšomis neturint draudimo – „Sodra“ praleido progą imtis švietimo ir supratimo didinimo.
„Iš pradžių reikėjo aiškinti, siųsti laiškus, daryti informacinė kampaniją, kokias paslaugas gaunate, kas bus, jei nemokėsite. Bet jie pradėjo nuo skolininkų persekiojimo. Kai pamatė, kad niekas nemoka, tada jau tenka aiškinti, kokie mes geri. Nebetiki žmonės“, – sako Ž.Mauricas.
Jis lygina, kad, pvz., Šveicarijoje gyventojai patys moka už savo sveikatos draudimą – tai jiems leidžia suprasti, ką už tai nusiperka.
Išieškojimai tęsis
„Sodra“ nuolat vykdo jai įstatymais pavestas funkcijas – nustatytų įmokų surinkimą, išmokų mokėjimą. Privalomas išieškojimas – tai viena iš įstatymais numatytų priemonių, kurios imamasi tik išbandžius visas kitas alternatyvas: priminimus apie vėluojančias įmokas, raginimus pateikti reikalingus dokumentus ir skolą panaikinti, skolos mokėjimo atidėjimą ir, kai įmanoma, išskaidymą laikotarpiais ir pan.“, – aiškinama „Sodros“ komentare.
Pažymima, kad „Sodrai“ įstatymais numatytos visos įmanomos priemonės skoloms išieškoti.
„Kol kas naudojamos tik informavimo, skatinimo, priminimo priemonės, o joms nepasiteisinus, vykdomi įsiskolinimų išieškojimai, skolą nuskaitant iš sąskaitų“, – teigia „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis.
Jis pažymi, kad itin daug dėmesio skiriama žmonių informavimui, kad dėl nežinojimo nepradėtų kauptis PSD skolos.
„Bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, pasaulio lietuvių bendruomenėmis, stengdamiesi proaktyviai informuoti tikslines auditorijas, kurios gali potencialiai tapti PSD skolininkais“, – aiškina R.Stalnionis.
Nuo metų pradžios prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui prisijungė ir savo kontaktinių duomenų paliko per 180 tūkst. naujų vartotojų, šiuo metu „Sodros“ sistema internete naudojasi apie 950 tūkst. vartotojų.
