„Dalis preparatų įvairioms ligoms iki šiol buvo kompensuojami ne 100 proc., o 80 arba 90 proc., ir PSDF biudžeto sutaupymai leido kompensavimo lygius didžiajai daliai ligų padidinti iki 100 procentų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė teigė, kad iš esmės lieka viena ligų grupė, kur vaistai dar nebus kompensuojami 100 proc. – širdies ir kraujotakos ligoms gydyti.
„Vaistai, skirti hipertenzijos ir kitoms širdies ligoms gydyti, bus kompensuojami 90 proc., o iki šiol buvo kompensuojami 80 procentų“, – sakė K.Garuolienė.
Numatoma kelti kompensuojamųjų vaistinių preparatų, skirtų kraujotakos sistemos ligoms ir esant lipoproteidų apykaitos sutrikimams, kompensavimo lygį – vietoj 80 proc. nustatyti 90 procentų.
Prognozuojamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos šiems vaistams sudarytų apie 3,6 mln. eurų.
Infekcinėms ir parazitinėms ligoms, endokrininėms, nervų sistemos, akių, virškinimo sistemos, urogenitalinės sistemos ligoms, esant nėštumui ir gimdymui, esant įgimtoms formavimosi ydoms, pakitimams, kai persodinti organai, taip pat dar kai kuriais atvejais kompensavimo lygį vietoj 80 ir 90 proc. planuojama kelti iki 100 procentų.
Pasak ministerijos, tai papildomai kainuotų 4,6 mln. eurų papildomų PSDF lėšų.
Ministerijos atstovai teigia, kad kelti kompensavimo lygį leidžia sutaupytos PSDF lėšos bei numatomas taupymas dėl naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad ketvirtadienį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui vaistai pigs, tačiau gamintojai kritikuoja kompensuojamųjų vaistų sąrašo trumpinimą.
Anot SAM, naujajame kainyne nustačius priemokų „lubas“, 100 proc. kompensuojamųjų vaistų priemoka negalės viršyti 4,11 euro.
Taip pat ministerija tvirtina, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.
Naujame kainyne atsiranda septynios naujos veikliosios medžiagos: šie vaistai skirti proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti, lėtinei limfocitinei leukemijai, Hodžkino limfomai, astmai, melanomai, kai nenustatyta BRAF teigiama mutacija, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti.
Ministerija tvirtina, kad kainyne lieka visos pacientų vartojamos veikliosios medžiagos, bet vaistų gamintojai atkreipia dėmesį – vaistų jame bus mažiau. Vaistų gamintojų asociacijos teigimu, keisti įpročius turės 200 tūkst. pacientų.
„Pritaikius naują tvarką, sumažėjo gamintojų, o rengtame kainyne neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriais lėtines bei sunkias širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, onkologines ir kitas ligas gydėsi 200 tūkst. pacientų. Jiems teks keisti vaistus“, – yra sakiusi Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad iki šiol dalis pacientų penkis papildomus eurus per mėnesį mokėdavo vien už tai, kad dvi tabletės būtų supresuotos į vieną, nes veikliosios medžiagos nesikeičia.
„Tai, kad pacientas buvo įpratęs pirkti kokį nors firminį pavadinimą, kur dvi veiklios medžiagos supresuotos į vieną tabletę, tai yra labiau psichologinio įsitikinimo, bet ne veiklios medžiagos ar gydymo klausimas“, – per spaudos konferenciją sakė ministras.
„Man teko su keletu pacientų prisėdus prie internetinės svetainės paimti ir palyginti kraujospūdžiui gydyti skirtų vaistų kainas, kur supresuota į vieną tabletę, ir dvi tabletės, bet ta pati dozė, ta pati veikli medžiaga, pacientui niekas nesikeičia, bet skirtumas – penki eurai mėnesiui“, – kalbėjo ministras.
Jis pažymėjo, kad veikliosios medžiagos ar dozės nesikeičia – gali keistis gamintojas, pakuotė, pavadinimas, bet veikli medžiaga išlieka ta pati.
„Yra pacientų, kurie nenori už dviejų tablečių supresavimą į vieną mokėti penkis eurus, ypač pensininkai, kuriems tie penki eurai – nemaži pinigai“, – tvirtino A.Veryga.
Vaistininkai sako, iš viso pirminiame kainyno projekte buvo pateikta 1950 vaistinių preparatų, o patvirtintame liko 1584, nes 366 vaistiniai preparatai neatitiko tvarkos reikalavimų. Daugiau nei 200 vaistinių preparatų, neatitikusių Vyriausybės tvarkos, palikti dėl išskirtinumo ir būtinumo pacientams gydytis.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė teigia, kad naujajame kainyne apribotas daugiau kaip pusšimčio vaistinių preparatų, neturinčių generinių analogų, skyrimas naujiems pacientams.
„Sutinkame, kad siekiant užtikrinti kuo geresnį pažangaus gydymo prieinamumą, būtina optimizuoti vaistų kainas, tačiau dėl to neturėtų nukentėti pacientų teisė gauti jiems reikalingą gydymą. Vis dėlto matome, kad naujoji tvarka to negarantuoja – didelei daliai pacientų bus apribota teisė gauti reikiamus vaistus“, – sakė A. Gaižauskienė.
Asociacijos pranešime spaudai pažymima, kad pagal naują kainyną daliai pacientų sumažės mokamos priemokos už vaistus, o daliai pacientų teks keisti jiems įprastus vaistus. Taip pat tam tikrus vaistus bus galima skirti tik tęstiniam gydymui – vadinasi, nauji pacientai nebegalės gauti tokio paties vaisto.