„Vartotojų įpročiai pasikeis. Yra riba, kurią pasiekus žmogaus kišenė kuro kainos tiesiog nebeišneš ir kuro vartojimas sumažės. Jau dabar pastebiu, kad žmonės vis labiau ima taupyti ir skaičiuoti. Anksčiau būdavo: „Sėdam, važiuojam“, o dabar labai daug žmonių prieš sėsdami į automobilį gerai pamąsto ir skaičiuoja“, – 15min.lt sakė L.Slušnys.
Paklaustas, kokia galėtų būti riba, kurią pasiekus pasikeis vartotojų įpročiai, psichologas sakė įsivaizduojąs, kad jei degalų kainos padidėtų dar 30 proc., apyvarta turėtų labai žymiai kristi. „Verslas jaučia, kad žmonės savo įgūdžių kol kas nekeičia, todėl ir vadovaujasi principu „Dar galiu kelti, dar naudoja, dar apyvarta nekrinta“. Turime pasiekti tokį lygį, kai brangių degalų tiesiog nebeapsimokės parduoti, nes jie bus tiesiog nebeperkami“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, sunkiausia žmogui atsisakyti gyvenamojo būsto, maisto ir gėrimų. Tuo tarpu automobiliai yra daiktai, kurių atsisakyti žmogui yra paprasčiau. „Žmonės jau dabar, jei namuose turi du ar daugiau automobilių, savo išlaidas optimizuoja atsisakydami vieno iš jų. Dėl to nukenčia patogumas, tačiau žmonės tam ryžtasi“, – tvirtino psichologas.
Lietuviai – it kerpamos avys
Kai lietuviams keičiasi gyvenimo kokybė dėl to, kad padidėjo įvairūs mokesčiai, mes elgiamės kaip kerpamos avys: tylim.Kaip sakė L.Slušnys, lietuviai į kosmines degalų kainas reaguoja panašiai, kaip ir į faktiškai visus kitus vartotojų kasdienybę apsunkinančius veiksmus, pavyzdžiui, mokesčių kėlimą ir pan. T. y. faktiškai niekaip nereaguoja ir tylėdami bei pykdami susitaiko su susiklosčiusia situacija.
„Lietuva yra labai rami valstybė. Mes savo aktyvumą parodėme prieš daugiau nei dvidešimt metų, buvome aktyvūs ir šiuo metu esame labai rami šalis, su labai ramia tauta. Esame it kerpamos avys. Aš esu už tai, kad savo pilietinių teisių žmonės išdrįstų pareikalauti griežčiau. Žinoma, tai neturėtų būti maištas“, – kalbėjo specialistas.
L.Slušnio nuomone, lietuviai nėra išmokę būti pilietiški, būti žmonėmis, reiškiančiais savo nuomonę. „Kai lietuviams keičiasi gyvenimo kokybė dėl to, kad padidėjo įvairūs mokesčiai, mes elgiamės kaip kerpamos avys: tylim. Iš principo tai reiškia, kad tampame pikti. Jei išmoktume savo poziciją labai tiksliai išreikšti, ko gero, nebūtume tokie pikti. Tai nereiškia, kad kas nors būtinai pasikeistų: sumažėtų degalų kainos, mokesčiai ir pan. Tačiau pats faktas, pati žmogaus savijauta, kai žinoma, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma, jam leistų jaustis kitaip“, – teigė specialistas.
Anot jo, jei vis daugiau žmonių pasieks lūžio tašką, leisiantį jiems apsispręsti, kad vairuoti nuosavą automobilį yra per brangu, ir tokių žmonių susidarys kritinė masė, tikėtina, jog degalų kainos ims mažėti. „Kai bus pasiekta kritinė masė, kai daugybė žmonių atsisakys automobilių, kaina bus koreguojama. Pats geriausias protestas būtų žmonių atsisakymas kurį laiką pirkti degalus. Jei iš milijono automobilių vairuotojų atsirastų 200 tūkst., kurie spjautų ir atsisakytų kurį laiką vairuoti automobilį, kaino korekcijos tikrai turėtume sulaukti“, – svarstė L.Slušnys.
Kaip 15min.lt jau skelbė, degalai šalyje ir toliau brangsta. Pirmadienį prieš vidurdienį bendrovės „Statoil“ degalinėse litras 95 markės benzino kainavo 4,41 lito.
„Lukoil“ degalinėse Vilniuje litras populiariausios markės benzino kainuoja 4,36 lito, „Orlen Lietuvos“ degalinėse – 4,4 lito.
Dyzelinas tinkle „Lukoil“ kainuoja 3,95 lito, tinkle „Statoil“ – 3,99 lito, „Orlen Lietuvos“ tinkle – 3,98 lito už litrą.
Suskystintosios dujos „Statoil“ ir „Lukoil“ degalinėse kainuoja 2,41 lito, „Orlen“ – 2,42 lito.
