Konservatoriai ir socialdemokratai nesutinka su amžiaus, prekybos lauko kavinėse, renginiuose iš dalies reklamos draudimais, Lenkų rinkimų akcija – abejoja dėl prekybos renginiuose, liberalai ir „Tvarka teisingumas“ – apskritai prieš.
Ramūnas Karbauskis pagrasino, jei koalicijos partneriai socialdemokratai nepalaikys griežtųjų ribojimo pataisų, gali būti sprendžiamas tolesnis bendros koalicijos likimas. Toks kategoriškas tonas ir mėginimai įvesti grIežtus ribojimus jau turėjo įtakos Valstiečių žaliųjų ir jų lyderių reitingams. Savaitgalį paskelbta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad per mėnesį jie prarado 4 proc. rinkėjų. Tiesa, jų reitingai mažėja jau penktas mėnuo iš eilės ir nuo 25 proc. sausį beliko 17 proc. gegužę.
Nepasitenkinimas pasireiškė ne vien reitingų kritimu, Valstiečių žaliųjų noras tik drausti atsitrenkė į protesto akcijas.
Protesto koncertas „Laisvė rokenrolui“ – muzikantų atsakas į valdančiųjų planus apriboti alkoholio vartojimą renginiuose. Tai ne vienintelis ribojimas, kurį ketina įteisinti Seimas, spaudžiamas Valstiečių žaliųjų.
Kaip tik tuo metu jų kvietimu į Lietuvą atvykęs Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas paskelbė šaliai labai nepalankią prognozę – kiekvienas lietuvis pernai galėjo suvartoti per 16 litrų grynojo alkoholio. Jei skaičiuotume tik vyresnius nei 15 metų, kaip dažniausiai pateikiama statistikoje, tai pagal šią prognozę kiekvienas lietuvis galėjo išgerti apie 18 litrų grynojo alkoholio. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra daugiau nei šimtą mililitrų degtinės kasdien.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išvada - esame labiausiai girtaujanti tauta pasaulyje. Bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie skaičiai – prognozė. Oficialių praėjusių metų duomenų Statistikos departamentas dar nėra pateikęs. Ekspertai sutinka – alkoholio suvartojame tikrai daug, tuo niekas neabejoja, tačiau tai, kad esame lyderiai, priklauso ir nuo to, kaip skaičiuojama.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškina, kad statistikos departamentai atskirų šalių alkoholio suvartojimą skaičiuoja skirtingomis metodologijomis.
„Yra bent penkios skirtingos metodologijos ir jos yra taikomos, tai yra viena. Antras sudėtingumo lygmuo prasideda, kai pati PSO pradeda tuos skaičius kaitalioti tam, kad įvertintų šešėlinę ekonomiką, turistų srautus ir visus kitus skaičius. Trečias komplikuotumo lygmuo prisideda, kad dalis duomenų tos pačios PSO yra prognoziniai arba suskaičiuoti pagal formules. Turime tokią košę šitų duomenų“, – pasakoja Ž.Šilėnas.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad skirtingose šalyse duomenų surinkimas yra vykdomas skirtingai.
„Tai yra naudojama nuo apklausų, kurios iš tiesų neparodo tikslios statistikos, iki, sakykim, pardavimų, realių pardavimų, skaičiavimų, kurie vėlgi neparodo, kiek yra suvartota, o kiek yra parduota realiai šalyje“, – aiškina M.Dubnikovas.
Tuo tarpu PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė tvirtina, kad šiuo atveju svarbus pats problemos mastas.
„Šalių metodikos gali skirtis, bet PSO nenaudoja apklausų duomenų alkoholio suvartojimo statistika. Lietuva bet kuriuo atveju išliktų viena daugiausiai alkoholį vartojančių šalių“, – tikina pašnekovė.
Negana to, kad, anot PSO, lietuviai išgeria daugiausiai pasaulyje, kasmet, organizacijos skaičiavimu, suvartojamo alkoholio kiekis mūsų šalyje didėja. Tačiau tokie skaičiavimai neatitinka tendencijos, kurią rodo mūsų Statistikos departamento duomenys.
Statistikos departamento Vidaus prekybos skyriaus vedėja Laima Brakauskienė sako, kad alkoholio pardavimai Lietuvoje mažėja.
„Žiūrim ir gamybos rodiklius, importo, eksporto rodiklius, akcizų surinkimą, taip pat narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamento duomenis apie pardavimus, VMI duomenis apie pardavimus ir, analizuojant visus tuos skaičius, matome, kaip jau ir minėjau, keleto metų eigoje yra mažėjimas. Mažėja ir gamyba, mažėja akcizų surinkimas“, – pasakoja L.Brakauskienė.
Tiesa, Departamentas į skaičiavimus neįtraukia šešėlinės rinkos, todėl natūralu, kad jų ir PSO duomenys apie suvartotą alkoholį skiriasi. Tačiau ekspertams nerimą kelia ne skaičiai, o priešingos tendencijos. Pasak Laisvosios rinkos instituto vadovo, tai reiškia, arba Lietuvoje daugėja šešėlinėje rinkoje įsigyjamų svaigalų, arba PSO duomenys nėra tikslūs.
„Išgeriame daug, bet išgėrimas mažėja. O kur kelčiau rimtą klausimą, tai jeigu pažiūrėtume į rekomendacijas, kas yra siūloma įgyvendinti šalyse ir ką siūlo pati PSO, mes visus reikalavimus ar rekomendacijas jau esame įvykdę. Ir tai, ką siūlo valdžia dabar yra absoliučiai griežčiausi reguliavimai visoje Europos Sąjungoje. Neproporcingai dideli, neproporcingai griežti“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad skaičiavimas, kiek vidutiniškai išgeria vienas žmogus, neturi būti vienintelis argumentas imtis alkoholio vartojimo griežtinimo.
„Mes turim pasižiūrėti, kaip keičiasi mūsų sveikatos rodikliai. Jeigu sveikatos rodikliai blogėtų, tai reikštų, kad išties situacija blogėja, o jei gerėja, tai reikštų, kad situacija keičiasi ir vartojimas mažėja“, – aiškina ministras.
Ekspertai skaičiuoja, kad Lietuva jau dabar yra viena iš labiausiai alkoholio vartojimą ribojančių šalių, tačiau siekiamų teigiamų rezultatų tai neduoda, nes jei vertinsime PSO duomenis, tai draudimų rezultatas – priešingas, išgeriama vis daugiau, jei Statistikos departamento skaičiavimus – alkoholio vartojimo mažėjimas pastebimas, bet jis nėra ryškus. Taip pat specialistai sako, kad reikia ne aklai drausti, o ieškoti tokių priemonių, kurios realiai mažintų vartojimą. Ministras tikina, kad planuose ne vien tik alkoholio draudimai.
„Visuomenės sveikatingumo fonde yra numatyta (lėšų – LRT.lt) ir socialinei reklamai, ir nevyriausybinių organizacijų rėmimui, ir planuojam priemones su Švietimo ministerija dėl sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje, dėl fizinio užimtumo. Toliau – priemonės, kurios skirtos tam tikrai grupei, kuri turi rimtų problemų: ir gydymo metodikų peržiūra, ir priklausomybių konsultantai“, – sako A.Veryga.
Ministras taip pat sako, kad alkoholio vartojimo kultūra turi keistis. Tai, kad kyla diskusijų, A.Verygos įsitikinimu, parodo, jog žmonės neįsivaizduoja laisvalaikio be alkoholio, ir tai reikia keisti.
Statistikos departamentas oficialius 2016 metų duomenis skelbs paskutinę šio mėnesio dieną, o PSO ekspertai į Lietuvą vėl atvykti žadą birželį. Tada galbūt ir pamatysime, kaip nauji duomenys pakeis valdančiųjų užmojus.
