Ji primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) prognozės nustatė daugiau kaip 18 litrų alkoholio suvartojimą vyresniam nei 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui; nacionaliniuose vertinimuose gaunama daugiau kaip 13 l asmeniui.
Ji paaiškino, kad penkių litrų skirtumas atsiranda dėl keleto dalykų:
-
Vertinimo procese PSO neišskaičiuoja turistų suvartojamo alkoholio ir „neapskaitomo alkoholio eksporto“. Neseniai paskelbti Lietuvos duomenys apie alkoholio suvartojimą įvertina šiuos aspektus. Gaunami mažesni skaičiai, nei remiantis pardavimais ir mokesčiais;
-
Skiriasi nacionaliniai ir PSO vertinimai dėl neapskaitomo alkoholio suvartojimo, susijusio su išgeriamu alkoholiu, kuris gaminamas namuose, gaminamas ir platinamas nelegaliai, surogatiniu alkoholiu ar alkoholiu, neskirtu vartojimui gėrimuose ar kuris nelegaliai gabenamas per sienas. Gana sudėtinga labai tiksliai įvertinti neapskaitomo alkoholio kiekius, todėl PSO naudoja metodus, kurie leidžia palyginti šalis;
-
PSO įverčiai Lietuvai ir kitoms šalims yra paremti duomenimis, kuriuos PSO turėjo iki 2016 m. gegužės mėnesio, o nacionaliniai skaičiavimai atsižvelgia į naujausius šalyje prieinamus duomenis.
„Nors įvairių organizacijų ir nacionalinių institucijų alkoholio suvartojimo vertinimai gali skirtis, yra mokslinis ir politinis sutarimas dėl to, ką reikėtų daryti“, – sako dr. Gaudenas Galea, PSO Europos regiono biuro neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo eigoje departamento direktorius.
„Šią savaitę Ženevoje vykusios Pasaulinės sveikatos asamblėjos metu iš viso pasaulio susirinkę sveikatos apsaugos ministrai patvirtino žalingą alkoholio vartojimą mažinančias efektyvias priemones. Šios priemonės labai panašios į Lietuvos Respublikos Seime svarstomas priemones“, – teigė I.Zurlytė.
Ji aiškina, kad Lietuvoje su alkoholiu susijusių mirčių lygis, ypač 30–69 metų amžiaus gyventojų, ir ypač vyrų, yra vienas didžiausių Europoje. „Ši didžiulė našta, tenkanti vidutinio amžiaus vyrams ir kaimo vietovių gyventojams, pripažįstama Lietuvos Higienos instituto pateiktoje analizėje bei medikų, susiduriančių su alkoholio vartojimo pasekmėmis. Kitos šalys, kuriose buvo suvartojamas didelis alkoholio kiekis praeityje panaudojo situaciją kaip galimybę įgyvendinti priemones, mažinančias alkoholio vartojimą“, – sako ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė, sako, kad „diskusijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodiniams klausimams, tačiau tai nėra problemos šerdis. Labiausiai neramina ne išgertų litrų skaičius, o prarandamos Lietuvos gyventojų gyvybės, kurias galima būtų išsaugoti griežčiau reglamentuojant alkoholio kainą, prieinamumą, prekybą ir reklamą bei plėtojant reikiamas sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Būtent apie tai kviečiame pagalvoti priimant sprendimus, susijusius su gyventojų sveikata“.
