„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, reikšmingų investicijų iš Kinijos Lietuvoje nėra užfiksuota. Statistikai skaičiuoja, kad viena ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių Lietuvoje investavusi nereikšmingai mažą sumą pinigų – vos 12 mln. Lt, ir tai skaičiuojant kartu su Honkongo investicijomis (3,4 mln. Lt).
Didžiausia dalis kinų investicijų Lietuvoje tenka apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai (3,9 mln. Lt), apdirbamajai gamybai (3,3 mln. Lt), privataus nekilnojamojo turto įsigijimui ir pardavimui (1,7 mln. Lt).
Reikšmingesnėmis vadinamos ryšio įrangos bendrovės „Huawei Technologies“ sutartys su Vilniaus universitetu ir mobiliojo ryšio bendrove „Omnitel“ dėl bendros MTEP laboratorijos Vilniuje įkūrimo.
Kinijos investicijos Lietuvoje būtų gerokai didesnės, jei 2010 metų pabaigoje Martynui Laiviui, bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ ir kelionių organizatorės „Star Holidays“ savininkui, būtų pavykę rasti strateginį investuotoją.
Tada jis tikino, kad derasi su Kinijos aviakompanija „HNA Group“, kuri valdė 13 aviakompanijų, 240 orlaivių, 12 oro uostų, 100 prekybos centrų, 50 viešbučių, 30 kelionių agentūrų ir disponavo 17 mlrd. eurų. Tačiau derybos baigėsi nesėkme – kinus išgąsdino M.Laivio bendrovių skolos, tuomet siekusios 15 mln. Lt.
Lietuva maža ir neįdomi
SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, Lietuva yra itin maža valstybė, todėl niekada nebuvo ir nebus tarp pagrindinių Kinijos verslo partnerių.
„Jeigu norime būti įdomūs Kinijai, reikia kažko išskirtinio. Ne visada juos sudominsime ir savo lazeriais, kurie, atrodo, yra didelis mūsų išskirtinumas. Bet nepamirškime, kad šalia Kinijos yra Japonija, nemažai kurianti aukštųjų technologijų ir tikrai jomis išsiskirianti“, – kalbėjo banko analitikė, netikinti, kad artimiausiu metu Kinijos investicijų Lietuvoje sumos žymiai augs.
Lietuva nepasižymi ir užsienio prekyboje su Kinija. Nors šioje valstybėje gaminamos vis dar pigios ir konkurencingos prekės, kuriomis užverstos mūsų šalies parduotuvės bei turgavietės, jų importas pernai sudarė vos 2 proc. viso Lietuvos importo, o metinis augimas taip pat nebuvo žymus.
„Kita vertus, jeigu pažiūrėtume į eksportą, tai tikrai matyti verslininkų susidomėjimas. Vėlgi, dalis yra labai mažytė, tik 0,3 proc. viso Lietuvos eksporto, bet padidėjimas yra per du kartus. Startas kol kas dar labai žemas, bet, turint omenyje, kad Kinijos ekonomika pretenduoja į didžiausios pasaulio ekonomikos titulą, lietuvių susidomėjimas tikrai išliks“, – kalbėjo V.Tauraitė.
Jos manymu, Lietuva Kinijai patraukli bus nebent kaip tranzitinė šalis: „Juo labiau kad dabar turime naują susisiekimo priemonę – traukinį „Saulę“ ir, matyt, Lietuva gali tapti savotišku tiltu tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Bet, turint omenyje Kinijos dydį, Lietuva tikrai netaps svarbiu interesų objektu, esame tiesiog labai mažytė šalis, labai maža rinka.“
