Laisvadienio idėja strigdavo Vyriausybėje
Seimo sprendimu lapkričio 2-ąją (Vėlines) paskelbti nedarbo diena labai džiaugėsi Etninės kultūros globos taryba (EKGT), kuri to siekė dar nuo 2010 m. Beje, tais pačiais metais EKGT kartu siūlė nedarbo diena pripažinti ir Kūčias. Pastarasis siūlymas buvo sėkmingesnis, tą padaryti pavyko dar 2010 m.
Per tuos devynerius metus Seime pasiūlymą lapkričio 2-ąją pripažinti nedarbo diena kelis kartus buvo užregistravusios įvairios politinės partijos. Paskutinį kartą tą padarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.
„Dažniausiai užkliūdavo Vyriausybėje, nes Vyriausybė pasakydavo, kad mes per daug turime tų švenčių apskritai Lietuvoje (...) ir kad čia didžiulis nuostolis [finansiškai]“, – 15min kalbėjo EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Siūlo pusiau šventines dienas
Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvoje yra 15 šventinių dienų (nuo kitų metų bus 16), o Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis – 12, EKGT pirmininkė mano, kad Lietuvoje jų nėra per daug. Tarkime, kai kurios šventinės dienos, pavyzdžiui, Motinos diena, Tėvo diena, švenčiamos sekmadienį ir jos neįskaičiuojamos į bendrą Europos nedarbo dienų statistiką.
Be to, D.Urbanavičienė išskiria tai, kad Lietuvoje teisės aktais įtvirtinta vienintelė oficiali šventės (nedarbo dienos) statuso forma – švenčių diena, kai kitose Europos šalyse šventės statuso formos yra įvairesnės.
„Yra pusiau švenčių diena, kada žmonės, tarkime, iki pietų dirba, paskui šventė – yra laisva. Arba regioninės šventės, bankų dienos, ypač Jungtinėje Karalystėje“, – 15min kalbėjo D.Urbanavičienė.
Jos teigimu, šventinių dienų Lietuvoje jau pakanka, tačiau galėtų būti perspektyvios pusiau šventinės dienos.
„Galbūt netgi galima galvoti apie kažkokį statuso pritaikymą. Pavyzdžiui, visai smagu būtų, kad Užgavėnės taptų pusiau šventine diena, Rugsėjo 1-oji“, – kalbėjo ji.
Smagu būtų, kad Užgavėnės taptų pusiau šventine diena, taip pat ir Rugsėjo 1-oji, – sakė D.Urbanavičienė.
Pasak D.Urbanavičienės, tokiu atveju darbas galėtų vykti iki pietų, tarkime, 12 valandos, o padirbę pusdienį, žmonės turėtų laiko pasiruošti ir švęsti Užgavėnes ar Rugsėjo 1-ąją.
Tokią idėją skeptiškai vertina Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, tačiau palaiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Mes visada pasisakome už didesnį šventinių ir poilsių dienų skaičių. Visos šios iniciatyvos yra puiku, bet kalbant apie darbo rinką, mes vis dėl to turėtume dėti akcentą į kasmetines atostogas ir darbo laiko trumpinimą“, – akcentavo ji.
Ką daryti su Gegužės 1-ąja?
D.Urbanavičienė pasiūlė idėją koreguoti Gegužės 1-ąją, kuri šiuo metu paskelbta nedarbo diena.
„Gegužės 1 diena galbūt galėtų būti tokia, nes tai darbo šventė, o žmonės nedirba. Gal būtų geriau pusę dienos padirbėti, o paskui eiti švęsti?“, – klausė EKGT pirmininkė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas mano, kad Gegužės 1-ąją bei Jonines geriau būtų sutrumpinti ir pakeisti į kitas atminties dienas.
„Gal pagerbti žuvusiems savanoriams, tai tikrai būtų prasmingiau“, – teigė D.Arlauskas.
Tačiau dėl Darbo šventės į jokius kompromisus neitų Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
„Tai yra vienintelė diena, kai mes galime atkreipti visuomenės dėmesį į darbo sąlygas ir apie tai kalbėti garsiai. Tą mes ir darome kiekvienais metais. Gegužės 1-oji švenčiama ne tik Lietuvoje, tai yra tarptautinė darbo diena – visas pasaulis švenčia ją“, – aiškino I.Ruginienė.
