Nuo AKP atėjimo į valdžią 2002 m. metinis Turkijos ekonomikos augimas visą laiką, išskyrus 2008 – 2009 m. finansų krizės metu, beveik neatsiliko nuo pasaulinio vidurkio – 4,5 proc.
Turkijos ūkio augimas per šį laikotarpį buvo spartesnis negu kitų panašaus ekonominio išsivystymo šalių, tokių kaip Pietų Afrikos Respublika ar Brazilija.
Svarbu pažymėti, kad į valdžią AKP atėjo po Turkiją sukrėtusios finansų krizės, dėl kurios šalis buvo priversta prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos.
Svarbu pažymėti, kad į valdžią AKP atėjo po Turkiją sukrėtusios finansų krizės, dėl kurios šalis buvo priversta prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos.
Lyginant su Vakarų šalimis, infliacijos lygis AKP valdymo metais Turkijoje išliko aukštas. Vis dėlto, žinant, kad XX. dešimtajame dešimtmetyje infliacija Turkijoje kartais viršydavo 100 proc., situacija pastaraisiais metais atrodo ganėtinai stabili.
Ankaros pažangą sprendžiant ekonomikos problemas prieš dvejus metus įvertino ir Pasaulio banko prezidentas Jim Yong Kimas, pareiškęs: „Turkijos ekonominiai pasiekimai įkvepia daugelį besivystančių šalių“.
Tačiau 2014 m. Turkijos ūkio augimas sulėtėjo ir siekė tik 2,9 proc. Be to, padidėjo nedarbo lygis, kuris dabar siekia daugiau negu 10 proc., nors dar 2012 m. jis buvo žemesnis negu 8 proc.
Kai kurie ekspertai teigia, kad R.T.Erdogano žingsniai kuriant autoritarinę valstybę gali atbaidyti daugybę galimų investuotojų.
Neseniai Turkijos prezidento viešai išreikštas pasipiktinimas šalies centrinio banko veikla taip pat neprisideda prie verslininkams patrauklios atmosferos formavimosi.
Politologai perspėja, kad R.T.Erdoganas, įgydamas vis daugiau galių, siekia putinizuoti Turkiją, o tai kelia pavojų tiek šalies ekonomikai, tiek demokratinei sistemai.