„Bet kokių lengvatų įgyvendinimas šiai dienai yra vertintinas pakankamai neigiamai“, – pristatydama naujausią Lietuvos makroekonomikos prognozę žurnalistams sakė V.Klyvienė.
Ji sutiko, kad viešbučių sektorius yra išskirtinis ir į jį reikėtų žiūrėti kaip į eksportuojantį sektorių, tačiau teigė, kad Lietuvoje bet kokios lengvatos įvedimas, net jei ta lengvata yra logiška ir ekonomiškai pagrįsta, tolygus Pandoros skrynios atidarymui.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė |
„Baisu, kad prie durų vėl neišsirikiuotų lengvatų prašytojai ir nepradėtų reikalauti palengvinimų savo sektoriui. Tokią situaciją esame turėję ir tik krizinė situacija padėjo suvienodinti PVM normą“, – kalbėjo analitikė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos kaimynai latviai eina priešinga linkme. Turėdami didžiulį poreikį konsolidavimui, jie svarsto galimybę atsisakyti visų mokestinių lengvatų. „Mūsų padėtis niekuo nesiskiria. Tik augimo tendencijos optimistiškesnės, bet aš abejoju, ar tai suteikia galimybes dalinti dovanėles atskiriems sektoriams“, – dėstė V.Klyvienė.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad sumažinti 21 proc. siekiantį PVM tarifą ne kartą prašė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA). Šį prašymą LVRA grindžia tuo, kad viešbučių paslaugos yra eksportas, o iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms taikomas 0 proc. PVM.
Dar 2008 metais viešbučiams taikomas PVM siekė 5 proc.
LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad sumažinus PVM viešbučiai įsipareigotų 10 proc. sumažinti kainas ir priimti tūkstantį naujų darbuotojų. Tai, LVRA skaičiavimais, į šalies biudžetą atneštų apie 7 mln. mokesčių.
Anksčiau PVM tarifo viešbučiams mažinimui nepritarusi finansų ministrė Ingrinda Šimonytė šią savaitę užsiminė, kad svarstoma apie jo sumažinimą iki 9 procentų. Anot ministrės, PVM mažinimo viešbučiams efektas biudžetui siektų daugiausia 10 mln. litų.
