Šeimos verslai pasižymi kur kas tampresniais emociniais ryšiais, kurie gali virsti ir spąstais, ir būti pagrindine verslo stiprybe. Pradėsiu nuo trukdžių. Didžiausi spąstai vystytis verslui – tai supainioti šeimos ir organizacijos kontekstai.
Kitaip tariant, kai ekonominiai tikslai persipina su asmeniniais, tarpusavio santykių tikslais. Girdime ir pavyzdžių, kai nepasisekę verslai šeimas išardo, arba priešingai – suirusioms šeimos nebepavyksta išlaikyti verslo.
Anksčiau šeimos, visų pirma, būdavo ekonominis garantas: didesnė šeima reiškė, jog turėsi daugiau nemokamos darbo jėgos, kuri padės išgyventi. Šiandienos visuomenės poreikis jau nebėra vien išgyventi, bet ir atskleisti save, realizuoti savo idėjas. Vis dėlto galima matyti nemažai šeimos verslų kuriuose vis dar yra labai sunku išlaikyti savo individualumą ir pasirūpinti visų pirma savo asmenine gerove.
Iš supainioto asmeninio bei verslo konteksto kyla nemažai klaidų, kurias aptariu papunkčiui:
- Emocinių konfliktų perkėlimas iš šeimos į verslą. Pavyzdžiui, jei šeimoje kyla įtampos tarp vyro ir žmonos, kurie yra ir bendro verslo savininkai, jos neretai persikelia ir į ekonominį kontekstą;
- Nerealizuoti tėvų poreikiai ir tikslai suprojektuojami į vaikus. Pavyzdžiui, jei tėvai pradėjo kurti verslą būdami jau brandesnio amžiaus, tačiau visuomet tai norėjo daryti anksčiau, jie stums savo vaikus į verslą kuo jaunesnius, patys jausdami kartėlį dėl savo vėliau realizuoto potencialo;
- Kita panaši klaida, būdinga šeimos verslams – spaudimas apskritai jame dalyvauti, net jei šeimos narys to nenori;
- Dar ydingesnė situacija, kai šeimos narys pritraukiamas į verslą, kuriam ne itin gerai sekasi arba jis yra pradžios stadijoje ir jam nėra mokamas adekvatus atlyginimas. Išeiti iš darbo žmogus irgi taip paprastai negali;
- Neretai šeimos verslai, kurie yra perduodami kartomis, turi ribotesnes augimo perspektyvas, yra linkę palaikyti seną, įprastą tvarką, nors ir jei pokyčiai yra akivaizdžiai reikalingi. Vis dėlto nuostabu matyti pavyzdžius, kai vaikams, anūkams, pavyksta sėkmingai perimti įmones ir, nepametant jų šerdies, atliepti dabartį bei tai, ko šiuo metu reikia sociumui;
- Paveldėjant verslą, galima paveldėti ir psichologines to verslo problemas. Todėl nauji darbuotojai, kurie nepriklauso šeimos ratui, kai kuriais atvejais gali būti labai naudingi, kadangi neturi tos šeimos nuostatų;
- Šiuolaikinėse organizacijose darbų, atsakomybių paskirstymas vykdomas pagal darbuotojų kompetencijas, tačiau šeimos versluose yra didesnė rizika tai daryti pagal asmeninių santykių tvirtumą. Tokiu būdu verslas, kaip sistema, išsikreipia.
Kaip šias rizikas suvaldyti ir išvengti klaidų? Atsakymas trumpas – palaikyti atvirumą. Gebėti pasakyti savo poreikius, apsibrėžti ribas, atskirti, kur yra verslo, socialinė, o kur šeimos rolė. Taip pat nepamiršti, jog asmeninis žmogaus pasitenkinimas, individualumas yra aukščiau už šeimos kontekstą, kad ir kaip kartais tai būna sunku priimti.
Svarbu laiku įsivardinti, kokie yra esminiai šeimos verslo kūrimo motyvai – ar jie ekonominiai, ar tai vis dėlto įsitikinimai, jog kurti verslą su artimais žmonėmis yra saugiau, mažiau rizikos, daugiau laiko galima praleisti kartu, pigiau kainuoja ir pan. Kuriant šeimos verslą ne iš ekonominių motyvų, geras rezultatas nėra įmanomas, nes jau nuo starto linijos yra supainiojami kontekstai.
Aptarus rizikas, noriu apžvelgti ir šeimos verslų pranašumus, kurie, gebant išvengti aukščiau aprašytų klaidų, gali būti išties reikšmingi:
- Šeimos verslai mūsų sąmonėje funkcionuoja kaip aukštesnė kokybė, patikimumas, gilesnės vertybės ir tradicijos;
- Šeimos versluose yra palankesnės sąlygos įgyvendinti savo idėjas be didesnių biurokratinių kliūčių;
- Stiprūs ryšiai ir susitelkimas į bendrą tikslą kuria didesnę sinergiją, daugiau motyvacijos;
- Šeimos verslai paprastai turi ilgesnę perspektyvą, o jų vertė – tai galėjimas verslą perduoti kitoms kartoms.
Jeigu šeimos verslas yra stiprus visų pirma psichologine, emocine prasme – šie paminėti privalumai gali būti svarus jų sėkmės garantas.
