„Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą“, – Nacionalinė mokėjimo agentūra savo internetinėje svetainėje paaiškina vieną iš daugybės ES išmokų.
Jeigu nustatoma, kad išmokos už pirmuosius hektarus siekia susiję subjektai (susijusios įmonės ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupė), tokių pareiškėjų bendras paraiškose deklaruotas plotas negali viršyti 30 ha – pernai aiškino NMA.
Tačiau vien „Agrokoncerno“ 12 valdomų įmonių pernai atskirai deklaravo pirmuosius 30 hektarų, kiekviena gaudama po 1679 eurų išmoką. Tokią pačią išmoką gavo ir R.Karbauskis. Dar bent 12 kartų šia parama pasinaudojo jo šeimos nariai ir jų valdomos bendrovės, taip iš viso įsisavinant 42,3 tūkst. eurų ES lėšų. 2017 m. iš ES pirmiems hektarams gauta suma siekė 40,1 tūkst. eurų, o 2016 m. – 37,7 tūkst. eurų, rodo NMA pateikiami vieši duomenys.
Pagal taisykles, R.Karbauskis parama už pirmuosius 30 ha galėjo pasinaudoti tik vieną kartą.
Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 82 str. aiškiai parašyta: jeigu nustatoma, kad išmokos už pirmuosius hektarus siekia susiję subjektai, o tokių pareiškėjų bendras paraiškose deklaruotas plotas viršija didžiausią pagal schemą remtiną plotą (išmokos už pirmuosius hektarus – 30 ha), tai išmoka už pirmuosius hektarus skiriama už bendrą, bet ne didesnį kaip 30 ha plotą. Tačiau šios taisyklės koreguojamos bent kelis kartus per metus.
Antra istorija – viena su „Agrokoncernu“ formaliai nesusijusi R.Karbauskio šeimos narių įmonė šiemet birželį gavo ES paramą investicijoms, kai paties politiko verslas daugiau ES paramos negalėjo gauti dėl apribojimų.
Šį sykį ne Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio sesers, o sūnaus netiesiogiai kontroliuojama Suvalkijos žemės ūkio bendrovė. Paramos suma – 280 tūkst. eurų.
15min jau pernai aprašė situaciją, kad R.Karbauskis nebegali gauti ES paramos investicijoms dėl pasiektų limitų, tačiau sesers įmonė gavo šimtatūkstantinę ES paramą – šiemet istorija kartojasi.
Tiesa, ši parama, palyginti su visomis politiko ir jo verslo gaunamomis išmokomis iš ES ir biudžeto, nėra didelė – pernai R.Karbauskis ir jo įmonės gavo apie 3,2 mln. eurų išmokų, dar apie 2,8 mln. eurų gavo jo šeimos asmenys ir jų valdomos bendrovės.
Bet ir čia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys žadėjo ribojimų – tikino, kad bus įvestas 150 tūkst. limitas pagrindinėms išmokų sumoms. Tačiau kai kurios R.Karbauskio bendrovės pernai susižėrė ir trigubai šią ribą viršijančių išmokų. Ministerija paaiškina – ribos dar ruošiamos.
R.Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė į 15min klausimus neatsakinėjo, pavadinusi juos akivaizdžiai tendencingais, ir priminė, kad 15min žurnalistai „dažnai užduoda menamus klausimus, savyje suponuojančius klaidingas ir tendencingas faktų interpretacijas“.
ŽŪM: parama skiriama už ne didesnį nei 30 ha plotą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nevertino 15min pateikto „Agrokoncerno“ atvejo, nors paklausėme tiesiai: „Kodėl „Agrokoncerno“ įmonės keliolika kartų gauna išmoką „už pirmuosius hektarus“? Ar tai atitinka šių išmokų tikslą?“
ŽŪM patikina siekianti, kad ES parama būtų mokama skaidriai bei išvengiant galimų piktnaudžiavimo atvejų, o NMA atlieka tam tikras kontrolės procedūras, kuriomis siekiama nustatyti, ar išmokos už pirmuosius hektarus siekia susiję subjektai (susijusios įmonės ir (arba) kartu veikiančių fizinių asmenų grupė).
„Nustačius tokius atvejus išmoka už pirmuosius hektarus skiriama už bendrą, bet ne didesnį kaip 30 ha plotą. Išmokos suma už bendrą remtiną plotą (ne daugiau kaip už 30 ha) yra paskirstoma proporcingai pagal atskirose paraiškose deklaruoto išmokai gauti tinkamo ploto dydį.
Taip pat jeigu pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus) ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, NMA nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, ir pareikalauja pareiškėjo pateikti šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus“, – ŽŪM tarsi patvirtina, kad taip elgtis negalima.
Anot ministerijos, „pabrėžtina, kad šių nuostatų tikslas yra identifikuoti tuos, kurie neteisėtai bando pasipelnyti gaudami ES paramą, tačiau net ir giminystės ar kitais ryšiais susiję asmenys gali vykdyti vienas nuo kito nepriklausomą žemės ūkio veiklą ir tai nėra draudžiama“.
Nors R.Karbauskis nebegali gauti ES paramos, gauna šeimos nariai
Pernai 15min tyrimas atskleidė, kad R.Karbauskio verslai atsirėmė į viršutinę ribą, kiek gali gauti ES paramos investicijoms į žemės ūkio valdas 2014-2020 m. – tačiau po to paramą gavo jo sesers kontroliuojama įmonė, formaliai su „Agrokoncernu“ nesusijusi.
Pagal galiojusius teisės aktus, per 2014–2020 metų laikotarpį susijusioms įmonėms galėjo būti skirta 1 milijono eurų ES parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Limitą R.Karbauskis pasiekė dar 2016 m., mat iki 2016 m. balandžio dviem „Agrokoncerno“ antrinėms įmonėms buvo skirta beveik 800 tūkst. eurų ES paramos.
Šiemet istorija kartojasi – birželio 9 dieną 280 tūkst. eurų ES paramą investicijoms gavo R.Karbauskio sūnaus Justino netiesiogiai kontroliuojama Suvalkijos ŽŪB.
Suvalkijos ŽŪB vadovauja politikas Kęstas Spūdys, su LVŽS sąrašu išrinktas į Marijampolės savivaldybės tarybą. Jis yra ir vienas didžiausių partijos rėmėjų. 15min jau rašė, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus K.Spūdys partijai paaukojo 14 tūkst. eurų, pats deklaravęs turįs 1800 eurų santaupų. Tai trečia pagal dydį Seimo rinkimuose LVŽS gauta parama. K.Spūdys LVŽS rėmė ir 2019 m. savivaldybių rinkimuose, tiesa kuklesne, 2000 eurų suma, rodo VRK duomenys.
15min tyrimo metu buvo atskleista daug detalių, kad R.Karbauskio šeimos įmonės gali būti susijusios su „Agrokoncernu“. Ūkininko Justino Karbauskio ūkis buvo minimas koncerno valdomos bendrovės finansinėse ataskaitose tarp susijusių šalių sandorių.
Kita detalė, kuri rodo sūnaus Justino bendrovių sąsajas su tėvo verslu – 2015 metais R.Karbauskio valdoma „Agrokoncerno grupė“ kvietė žemės ūkio studentus į praktiką jo sūnui oficialiai priklausančiuose ūkiuose: „UAB „Agrokoncerno grupė“ skelbia pirmąsias praktikos vietas veterinarams, gyvulininkystės technologams, agronomams, mechanikos inžinieriams. (...) Dovinės ŽŪB, Suvalkijos ŽŪB, Tautkaičių ŽŪB“.
Anksčiau taip pat skelbta, kad pats R.Karbauskis sūnums dovanojo dideles sumas pinigų, o sūnūs dideles pinigų sumas įnešė į kontroliuojamas įmones.
Suvalkijos ŽŪB kontroliuoja trys dalininkai, iš jų pagrindinis UAB „Žemėnauda“ turi 91,48 proc. balsų, rodo 2017 m. balandžio duomenys Registrų centre. O pastarąją bendrovę kontroliuoja R.Karbauskio vyresnis sūnus Justinas.
Žadėjo griežtesnius ribojimus, bet naują paramą skyrė
Po 2018 m. 15min tyrimo, kai maksimali ES paramos kartelė siekė milijoną, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys žadėjo, kad reguliavimas bus griežtinamas.
Dabar ministro nustatomose taisyklėse numatyti tokie ribojimai: didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 400 tūkst. eurų, vienam projektui – negali viršyti 50 tūkst. eurų, o susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu pagal priemonės veiklos sritį negali viršyti 800 000 Eur.
Tad kartelė buvo sumažinta nuo 1 milijono, iki 800 tūkst. Bet formaliai tik sutuoktinis laikomas susijusiu asmeniu, o vaikai ar tėvai – ne.
Per trejus metus gauta šeimos išmokų iš ES ir biudžeto suma (19,4 mln. eurų) yra didesnė, nei R.Karbauskio VMI deklaruotas valdomas turtas (16,05 mln. eurų). Palyginimui, „Agrokoncerno“ grynasis pelnas 2017–2018 finansiniais metais siekė 3,43 mln. eurų.
ŽŪM paaiškino, kad Suvalkijos ŽŪB paramą gavo projektui „Gyvulininkystės veiklos modernizavimas“. Projekto tikslas – modernizuoti ir restruktūrizuoti melžiamų karvių ir prieauglio auginimo bazę.
„Pareiškėjas Suvalkijos žemės ūkio bendrovė, kaip ir kiti pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą 2018 m., turėjo vadovautis žemės ūkio ministro įsakymu 2018 m. vasario 2 d. Nr. 3D-62 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei atitikti jose nustatytus tinkamumo gauti paramą reikalavimus bei sąlygas“, – ŽŪM atsakė į klausimą, ar įmonė nepažeidė susijusiems asmenims taikomų ribojimų.
„Kai paraišką teikia juridinis asmuo, didžiausia bendra gauta paramos suma ribojama tik tarp pareiškėjo daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių valdančių asmenų ir (arba) valdymo organo narių“, – aiškina ministerija.
ŽŪM aiškina, kad reglamentavimas gali kisti priklausomai nuo paramos paraiškų surinkimo rezultatų, socialinių partnerių pateiktų siūlymų ir pastabų, stebėsenos komiteto patvirtintų atrankos kriterijų.
Kiek ES paramos gauna R.Karbauskis?
Lietuvos ūkininkai išmokas gauna pagal dešimtis skirtingų priemonių ar schemų. Itin daug jų panaudoja R.Karbauskio ūkis. Bendra R.Karbauskio ir jo įmonių gauta ES išmokų suma pernai siekė apie 3,2 mln. eurų. 2017 m. parama siekė 3,1 mln. eurų, 2016 m. – 3,2 mln. eurų.
Pats R.Karbauskis pernai asmeniškai gavo 400 tūkst. eurų išmokų: 195,8 tūkst. eurų tiesioginė išmoka už pasėlius, 153,5 tūkst. eurų žalinimo išmoka, 36,7 tūkst. eurų susietosios paramos už plotą, 4,8 tūkst. eurų finansų disciplinos kompensavimo išmoka, 4,2 tūkst. eurų už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą, 3 tūkst. išmoką, skirtą ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių, taip pat minėtą 1,7 tūkst. eurų išmoką už pirmuosius hektarus.
Daugiausiai paramos į politiko ūkį atnešė „Agrokoncerno“ kontroliuojama ŽŪB „Draugas“ – 497 tūkst. eurų. Be analogiškų tiesioginių išmokų eilučių už pasėlių plotą, ši bendrovė naudojosi susietąja parama už pienines karves, už kraštovaizdžio tvarkymą ir už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas.
Dalis „Agrokoncerno“ bendrovių naudojosi paramos schemomis pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui, už potvynių užliejamas teritorijas, už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius.
Valstybė ūkininkus remia ne tik ES, bet ir biudžeto lėšomis. Pvz. „Draugas“ gavo 103,1 tūkst. eurų išmokų už į rinką patiektą pieną, 2,8 tūkst. eurų už bulius.
Kartu su tėvo, sūnų, sesers ir jų bendrovių gauta parama, iš viso pernai Karbauskio šeima gavo 6 mln. eurų ES ir biudžeto išmokų iš NMA, panaši suma buvo ir 2017 m., o 2016 m. išmokų suma siekė 7,4 mln. eurų.
R.Karbauskio sesers kontroliuojama Žeimelio ŽŪB yra didžiausia išmokų gavėja tarp giminaičių kontroliuojamų verslų, pernai gavusi 673,7 tūkst. eurų ES išmokų. Be išmokų už plotą, bendrovė gavo 229 tūkst. eurų paramą žemės ūkio produktų gamybai.
Per trejus metus gauta šeimos išmokų iš ES ir biudžeto suma (19,4 mln. eurų) yra didesnė, nei R.Karbauskio VMI deklaruotas valdomas turtas (16,05 mln. eurų). Palyginimui, „Agrokoncerno“ grynasis pelnas 2017–2018 finansiniais metais siekė 3,43 mln. eurų.
Pernai žadėta 150 tūkst. riba dar ruošiama
Ministras G.Surplys pernai spalį portale delfi.lt teigė: „Aš tikrai esu pirmas žemės ūkio ministras, kuris šią vasarą priėmė įsakymu patvirtintą sprendimą, kad mes įvedame ES išmokų lubas. Tai reiškia, kad kai ūkininkas ar bendrovė gauna 150 tūkst. eurų ES paramos, tai yra lubos ir daugiau mes tam asmeniui ar įmonei neišmokam. Šis sprendimas Lietuvoje šiuo metu turės įtaką tik penkiems subjektams. Tik tiek subjektų iki šiol gaudavo daugiau nei 150 tūkst. eurų paramos“.
Dabar aiškėja, kad tokia riba dar teisės aktu nevirtusi.
„Vienas iš žemės ūkio politikos prioritetų yra smulkiųjų ūkių rėmimas ir skatinimas, todėl ŽŪM apsisprendė nustatyti, kad pagal 2019 m. pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 tūkst. Eur, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo“, – pažado nesigina ŽŪM.
Ministerija atkreipia dėmesį, „kad išmokų ribojimas dar nėra patvirtintas teisės aktais, tačiau jis jau galutinėje derinimo stadijoje ir artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas“.
Tikimasi, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos bus skiriamos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti.
„Išmokų ribojimo mechanizmas taikomas tik mažai daliai iš ES fondų gaunamų lėšų, o platesne imtimi taikyti negalime, nes to neleidžia ES teisės aktai. Šie pakeitimai – tai savotiškas pasiruošimas naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 m. Jame numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį“, – ateičiai geresnį reglamentavimą žada ŽŪM.
Anot ŽŪM, kitame finansavimo laikotarpyje Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatoma skirti bendra suma yra didesnė – palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų. Tačiau šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų (ES) ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp ES šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje (2027 m.) sieks tik 79 procentus ES vidurkio.
Prokuratūroje pradėtas tyrimas dar tęsiasi
Anksčiau R.Karbauskis tikino, kad į visus klausimus atsakys prokuratūra ar kitos institucijos. Pernai Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas siekiant apginti viešąjį interesą, „atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus“.
„Dar kartą atsakingai pareiškiu, kad nei aš, nei mano šeima įstatymų nepažeidžiame. Pagaliau baigsis manipuliacijos ir interpretacijos. Prokuratūra atsakys į visus klausimus“, – pernai sausį teigė R.Karbauskis.
Tačiau iki šiol dokumentai dar nagrinėjami.
„Pranešame, kad dokumentai dar yra nagrinėjami Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje. Apie priimtą sprendimą jus informuosime“, – apie tyrimo eigą pakomentavo Generalinė prokuratūra.
R.Karbauskis teigia esąs nusišalinęs ir į klausimus neatsako
15min paprašė R.Karbauskio vertinimų tiek apie sūnaus kontroliuojamos bendrovės gautą ES paramą, tiek apie paramą, gautą už pirmuosius hektarus, tiek ir apskritai vertinimų apie esamą išmokų iš ES tvarką. Publikacijos apačioje pateiktame priede pateikiame išsiųsto laiško kopiją.
Tačiau atsakymų nesulaukėme – pateikiame visą neredaguotą R.Karbauskio atstovės D.Vencevičienės atsakymą:
„Kaip esame ne kartą nurodę, Ramūnas Karbauskis versle šiuo metu nedalyvauja, o dirbdamas Seime yra nusišalinęs nuo žemės ūkio politikos klausimų ir atitinkamų sprendimų priėmimo. Todėl dėl ES paramos žemės ūkiui, finansavimo taisyklių ir vertinimo bei kitų su žemės ūkiu susijusių klausimų siūlome kreiptis į atitinkamos srities specialistus ir institucijas.
Jūsų pateikiama informacija ir klausimai yra akivaizdžiai tendencingi. Seimo narys R.Karbauskis primena, kad Jūsų žiniasklaidos priemonės žurnalistai dažnai užduoda menamus klausimus, savyje suponuojančius klaidingas ir tendencingas faktų interpretacijas, kurios vėliau, net teisėsaugai ar kitoms institucijoms atliekant tyrimus bei patikrinimus, yra paneigiamos. Dalis šių klausimų bei jų pagrindu rengiamų publikacijų buvo rašoma žurnalistu save vadinusio asmens – Š.Černiausko. Kaip neseniai paaiškėjo, šis asmuo – buvęs Jūsų portalo Tyrimų skyriaus vadovas – užsakovams rinko informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis, galimai ir jų privatų gyvenimą bei teikė tos informacijos analizės paslaugas, t.y. iš esmės vertėsi veikla, nesuderinama su žurnalistinės veiklos etika ir principais. Tokios aplinkybės, pasak Seimo nario, visiškai diskreditavo Jūsų portale vykdomų „žurnalistinių“ tyrimų žanrą, pamynė pasitikėjimą žurnalisto veiklos objektyvumu bei leidžia pagrįstai abejoti tokių „tyrimų“ atitikimu Lietuvos Respublikos teisės aktams ir žurnalistų etikai.
Atsižvelgiant į Jūsų pateiktos informacijos ir klausimų pobūdį bei tendencingumą belieka apgailestauti, kad portalas, panašu, tęsia Š.Černiausko tradicijas ir vykdo veiklą, kuri kelia klausimų dėl jos atitikimo žurnalistikos etikos principams bei teisės normoms.“
K.Spūdys turi svarbesnių darbų
15min kelis kartus susisiekė ir su J.Karbauskio kontroliuojamos bendrovės Suvalkijos ŽŪB, kuriai skirta ES parama, vadovu K.Spūdžiu, tačiau pirmą kartą jis paprašė klausimus atsiųsti raštu, juos 15min išsiuntė pirmadienį.
Teiravomės, koks projektas yra finansuojamas ES lėšomis, kaip valdomas galimas interesų konfliktas kreipiantis dėl ES paramos, ar bendrovė nėra susijusi su „Agrokoncernu“. Trečiadienį K.Spūdys tikino turįs svarbesnių reikalų, o kada galės atsakyti į klausimus, neatsakė – kada turės laiko. Pokalbis skambėjo taip:
– Persiunčiau jums kelis klausimus dėl ES paramos, ar jūs man ką nors atsakysite?
– Tai žiūrėjau, aš pasidėjau klausimus, dabar, žinokite, yra man svarbesnių tų klausimų. Turėsiu laiko – prieisiu. Nežinau, sakau, turėsiu laiko prieisiu, nesu nei priešiškai nusiteikęs prieš jus, nei prieš jūsų visą tinklą žurnalistų, aš sakau, turėsiu laiko – ateisiu, atsakysiu.
– O koks laiko rėžis – diena dvi, savaitė ar daugiau?
– Aš jums jau pasakiau – prieisiu, sakau. Kai turėsiu laiko, prieisiu. Supraskit, nėra man pats svarbiausias tas jūsų klausimas, ir aš nepasidėjau, kad viską mesti ir prie jūsų klausimų atsidėti.
15min raštu išsiuntė antradienį klausimų ir „Agrokoncernui“. Jei gausime daugiau atsakymų, juos pateiksime skaitytojams.
P.Puskunigis: „Keistai nuskambėjo, jei jie už pirmuosius hektarus gauna“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas, ūkininkas Petras Puskunigis buvo nustebintas, kad parama pirmiems 30 hektarų galima pasinaudoti daugiau nei kartą. Tačiau, anot jo, stambiesiems ūkiams skiriama parama, lyginant proporcingai su ES ūkiais ar net smulkiaisiais ūkiais Lietuvoje, yra menka.
„Jūs paminėjote R.Karbauskį, aš tos informacijos nežinau, jie nėra mūsų asociacijos nariai, čia jau jų būtų individualus atvejis. Bet man labai keistai nuskambėjo, jei jie už pirmuosius hektarus gauna, nežinau kaip ten. (…) Kiek žinau, tai „Agrokoncerne“ yra tų bendrovių nemažai. Bet kad bendrovės gautų už pirmuosius hektarus, man tai naujiena“, – nusistebėjo P.Puskunigis.
Anot jo, apskritai ši paramos schema yra ydinga, ir jis ją vadina „grynu pinigų mėtymu“.
„Ir ūkininkai, ir mūsų asociacija, ir Lietuvos žemės ūkio taryba – visada buvome prieš tuos pirmuosius hektarus, tai čia grynas pinigų mėtymas. Juos taiko visiems sofos ūkininkams ir kitiems, kurie nedirba žemės, išsinuomavę. Bet kažkokių nukrypimų tikimybė čia labai maža – kad kažkas galėtų papiktnaudžiauti išmokomis, nemanau, nes tvarka labai griežta yra“, – svarsto P.Puskunigis.
Tačiau asociacijos vadovas patikino, kad stambieji ūkininkai jaučia skriaudą dėl gaunamos ES paramos – ji per maža.
„Jei pasižiūrėtumėte grąžą, kiek duoda fizinis ir kiek juridinis asmuo, niekam nekiltų įtarimų, kad įmonės per daug gauna. Mums visiems vienodi įstatymai taikomi. Ir mums riba investicijoms – 400 tūkst. eurų. Tai didžiausia išmoka modernizacijoms į žemės ūkio valdas. Padalinkime dabar šią sumą visiems pajininkams ar 80 žmonių dirbančių, ar vienam vienetui, kur jie dirba, kiek vienai šeimai tenka – čia nelygybė. Mes irgi esame gavę 400 tūkst. eurų paramą investicijoms, bet ji sudaro tik 8 proc. mūsų didžiulės visos investicijos. O daugiau – niekaip, tai maksimali parama, ir viskas“, – atsiduso asociacijos vadovas.
Jis palygino, kad jo bendrovė vien per praėjusius metus sumokėjo apie 900 tūkst. eurų mokesčių, kai smulkieji ūkininkai kai kada apskritai mokesčių išvengia.
„Mes kaip tik matome, kad mes, didieji, esame ignoruojami. Konkrečiai mano bendrovėje vienas dirbantysis valdo 17 hektarų, o lyginant su mokesčiais, ką mes sumokame, tai čia iš vis absurdų viršūnė. Mes tiek atlyginimams, tiek ir mokesčiams sumokame. Bendrovėlė su 80 žmonių, jei milijoną mokesčių sumokame į biudžetą, tai nėra ko lyginti su fiziniais asmenimis“, – pavyzdį pateikė P.Puskunigis.
Jis bandė pateisinti „Agrokoncerno“ praktiką imti paramą už pirmuosius hektarus kelis kartus.
„Aš suprantu, aišku, kaip ir visur pasaulyje, kiekvienas stengiasi legaliai apeiti mokesčius, jei ras kitokių kelių, nelabai juos tuo galima kaltinti. (…) Gal po ta jų vėliava labai daug darbuotojų, labai daug likimų ir jei ten kažkur šalia bus daug didesnė išmoka vienam kaimynui, tai labai iškreiptų konkurenciją“, – teisino „Agrokoncerną“ P.Puskunigis.
Kiek už hektarą gauna ūkininkai?
Nepriklausomai nuo ūkio dydžio, ūkininkai už pasėlių plotus gauna vienodas išmokas už hektarą.
Pirmiausia ūkininkas už kiekvieną deklaruoto ploto hektarą gauna pagrindinę tiesioginę išmoką, kuri pernai sudarė 63,14 Eur už ha. Išmoka už pirmuosius hektarus, kuri mokama už pirmuosius 30 ha – 57,88 Eur/ha, išmoka jaunajam ūkininkui, kuri mokama už pirmuosius 90 ha – 47,92 Eur už ha, žalinimo išmoka – 49,84 Eur už ha, susietoji išmoka už baltyminių augalų plotus – 50,14 Eur už ha, susietoji išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 14,21 Eur už ha, susietoji išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 94,43 Eur už ha, susietoji išmoka už vaisius ir uogas – 227,51 Eur už ha, susietoji išmoka už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 344,19 Eur už ha. Šiemet įkainiai didesni.
P.Puskunigis paaiškina, kad bendra suma už hektarą gali susidaryti gana didelė.
„Prie pagrindinės išmokos už visus deklaruotus pasėlius po to prisideda žalinimas, už baltyminius, ir kt. Už baltyminius augalus – 60 eurų, čia pupos, lubinai, žirniai. Žalinimas – čia būtų azotą kaupiančios kultūros, žirniai, pupos, kurių jau negalima purkšt, tai būtų 49 eurai plius prie bazinės išmokos. Ir čia susidaro gana didelės sumos. Bet tos sumos yra naudingos tik smulkiam ūkininkui. Jei mūsų atveju, tarkime 1000 ha, tai įsivaizduokim, kad ir tie pirmieji 30 ha – tai 52 eurai už pirmus 30 ha, na, labai jau mizernai atrodo. Labai nedaug čia būtų, atsiskiedžia iškart“, – dėsto P.Puskunigis.
Priedas nr. 1. R.Karbauskiui išsiųsti klausimai
15min R.Karbauskiui per jo atstovę bandė užduoti šiuos klausimus:
Šiemet birželio 7 dieną Žemės ūkio ministerija skyrė 279 997 Eur paramą Suvalkijos žemės ūkio bendrovei. Šios bendrovės netiesioginis savininkas yra Justinas Karbauskis, R.Karbauskio sūnus, o vadovas – politikas, vienas didžiausių rėmėjų LVŽS rėmėjų Seimo rinkimuose. Anksčiau žiniasklaidoje buvo vertinta, kad R.Karbauskio šeima pasiekusi 1 mln. eurų limitą ES paramai pagal tą pačią sritį 2014-2020 m., buvo žadama peržiūrėti esamą reglamentavimą, kad parama nebūtų piktnaudžiaujama, tačiau šis pavyzdys rodo, kad situacija nesikeičia.
Norėjau pasiteirauti:
- Kaip vertinate, ar skiriant tokią paramą nėra pažeidžiami esami ribojimai, reikalavimai? Kodėl?
- Ar čia nekyla kokių interesų konfliktų? Kokią įtaką R.Karbauskis turi skirstant ES paramą?
- Ar iš tiesų reglamentavimas buvo kaip nors koreguotas? Ar buvo kokių nors įvestų papildomų saugiklių? Ar jų šioje vietoje reikia?
Atskirai norėjau užduoti klausimų apie bendrą ES paramos skirstymą žemės ūkyje, išmokų ūkininkams įvairovę.
2018 metais R.Karbauskis, jo kontroliuojamos įmonės, taip pat sūnų kontroliuojamos įmonės, tėvas gavo ES paramos iš viso bent už 5,7 mln. eurų, 2017 m. – už 5,6 mln. eurų, 2016 m. – 6,4 mln. eurų.
- Žemės ūkio ministras pernai tikino, kad vienam subjektui nebus skiriama daugiau kaip 150 tūkst. eurų paramos. Kodėl toks saugiklis neveikia ir R.Karbauskis, ir pats asmeniškai, taip pat atskiros „Agrokoncerno“ įmonės, pernai gavo daugiau išmokų?
- Kitas pavyzdys – „Agrokoncerno“ atskiros įmonės atskirai gauna išmoką „už pirmuosius hektarus“? Ar tai atitinka šių įmokų tikslą?
- Dabar ūkininkai gauna visą aibę išmokų, pvz., už plotą, pasėlius, pirmuosius hektarus, žalinimą, bites, finansų discipliną, draudimo įmokų kompensavimą, melioravimus, paukščių saugojimą, stogų keitimą ir pan. Eilučių ir priemonių yra dešimtys. Kaip vertinate esamą praktiką? Ar tai efektyvu? Ar turėtų valstybė atskirai paremti kiekvieną ūkininko krustelėjimą?
- Kas lemia, kad iki šiol paramos struktūra yra itin paini, didelė? Galbūt yra numatyta kaip nors priemonių ir veiklų sąrašą siaurinti, efektyvinti, supaprastinti administravimą ir padidinti skaidrumą?
- Ar ketinama teikti kokių siūlymų, pakeitimų Seime? Kaip vertinate, ką ir kaip reikėtų taisyti?
